„Labiausiai jaudinausi, kad juostelės bus apšviestos“, – savo nerimu dalijosi fotografas.
Jis pasakojo, kad fotografų bendruomenė turi tokią tradiciją – ant tos pačios juostelės fotografuoja keli fotografai. Rezultatas būna įdomus ir netikėtas.
„Jei juostelės bus apšviestos, beliks padėkoti muitinei už bendradarbiavimą“, – ironizavo fotografas.
Kai šią istoriją praėjusią savaitę aprašė lrytas.lt, atsakingos institucijos ėmėsi veiksmų – pradėjo aiškintis kur ir kada buvo pažeista siunta.
Paštas – niekuo dėtas
Iš karto sureagavo Lietuvos pašto paskirstymo departamento darbuotojai. Šio departamento vadovas Tadas Ronkaitis informavo fotografą, kad pašto sistemoje apie siuntą informacijos nerasta. Jis pasiūlė kreiptis į oro uosto arba siuntų kompaniją, kuri atliko šią paslaugą.
Vilniaus pašto posto muitinės viršininkas Vytautas Dailyda patikino fotografą, kad posto muitinės pareigūnai, tikrindami siuntas (kai yra atliekamas siuntos fizinis tikrinimas), visada surašo tikrinimo aktą bei siuntą apklijuoja Lietuvos muitinės tikrinimo lipdukais.
„ Šiuo atveju ši procedūra atlikta nebuvo, nes muitinei ji nebuvo pateikta“, – laiške, adresuotame fotografui, aiškino V.Dailyda.
Siuntėjas nesuteikė informacijos
Lrytas.lt paskambino į bendrovę „UPS Lietuva“, kuri, kaip paaiškėjo, ir gabeno šią siuntą.
Peržiūrėjęs fotografuotą medžiagą, „UPS Lietuva“ vykdantysis direktorius Vaidas Lašas patikino, kad viskas buvo atlikta pagal procedūras.
Pasak jo, visoms siuntoms, kurios atkeliauja iš trečiųjų šalių, skiriamas ypatingas dėmesys.
„Jūs turbūt suprantate, kad šiandieniniame politiniame kontekste tai yra labai svarbu“, – sakė jis.
„Siuntėjas padarė vieną klaidą – jis suteikė per mažai informacijos, kad tikrinimo metu su siunta reikia atsargiau elgtis. Yra specialūs lipdukai, kurie informuoja, kad siuntos turinys yra jautrus šviesai. Juos ypač dažnai naudoja farmacininkai“, – sakė „UPS Lietuva“ vadovas.
V.Lašo teigimu, kol siunta pasiekia adresatą, ji laikoma siuntėjo nuosavybe. Tačiau siuntėjas įgalioja krovinį transportuojančią siuntų kompaniją ne tik prisiimti atsakomybę už krovinį, bet ir tvarkyti kitus su ja susijusius reikalus.
„Šiuo konkrečiu atveju Kauno muitininkams kilo įtarimų dėl siuntos turinio, todėl jie pagal galiojančią tvarką ją patikrino“, – sakė siuntų kompanijos vadovas.
Be savininko – nė žingsnio
Kiek kitokia tvarka galioja oro uoste, kai yra tikrinamas keleivių bagažas. Pasak Lietuvos muitinės komunikacijos viršininkės Henrikos Rukšėnienės, muitininkai be savininko sutikimo niekada neatidarys jokio lagamino.
„Jeigu net keliauja ir niekieno nelydimas bagažas, patikra negali būti atlikta, jei nedalyvauja jo savininkas arba atstovas. Tarkime, gali būti, kad lagamino, kurį nori patikrinti muitininkai, savininkas gyvena Klaipėdoje. Jei lagaminas užrakintas, muitininkai turi laukti, kol bus gautas savininko sutikimas ir lagamino raktelis“, – lrytas.lt teigė muitinės atstovė.
Pasak jos, lipdukai, kuriuose užrašyta „Tikrino Lietuvos muitinė“, klijuojami tik ant tų siuntų, kurios sudomina muitininkus.
„Iki tol, kol lagaminai patenka į atvykimo salę, jie yra peršviečiami. Jeigu peršviestasis lagaminas sukelia įtarimų, pažymime ir paleidžiame į atvykimo salę. Prie konvejerio jį paima keleivis. Tada jį pakviečiame atlikti papildomos patikros. Lagaminas peršviečiamas ir prireikus paprašoma jį atidaryti. Lagaminą atidaro pats keleivis, vieni to nedarome“, – patikros procedūrą aiškino Lietuvos muitinės Vilniaus oro uosto posto viršininkė Ona Kasteckienė.
Pareigūnė patikino, muitininkus sudominęs bagažas įregistruojamas žurnale, kuriame kaupiama informacija apie bagažą, kurio negalima išduoti be muitinės žinios.
„Be muitininkų, teisę išvykstant tikrinti bagažą turi aviacijos saugumo pareigūnai, tačiau atvykstant – ne“, – sakė pareigūnė.
Grįžtant prie istorijos apie fotografą ir išpakuotas fotografijos juosteles, belieka pasidžiaugti, kad jos nebuvo apšviestos ir dabar galime mėgautis rezultatu, kurį su kolega iš Turkijos pavyko sukurti talentingam šalies fotografui.
