„Pastaruosius 20 metų mes stebėjome nuostabius pokyčius.
Tačiau, kaip ir rengiant visas kitas prognozes, šiuo klausimu
prognozuoti nėra paprasta. Be ekonominių klausimų, čia būtina
atsižvelgti ir į kitus veiksnius – tokius, kaip sveikata“, – teigė
A. Deatonas.
Spalio 12 d. Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta britų
mikroekonomikos specialistui A. Deatonui „už vartojimo, skurdo ir
socialinės gerovės problemų analizę“. Pagrindinis A. Deatono tyrimo
objektas – žmogaus pajamų ir jo požiūrio į gyvenimą sąryšis.
A. Deatonas išgarsėjo prieš penkerius metus, atlikęs tyrimą
drauge su JAV psichologu Danieliu Kahnemanu.
Mokslininkai iškėlė klausimą: „Kiek pinigų jums reikia, kad
būtumėte laimingi?“ Apklausę 450 tūkst. amerikiečių, jie sulaukė
labai įdomaus rezultato.
Pasirodo, tam, kad žmogus ramiai įveiktų įvairius gyvenimiškus
sunkumus, jis turi uždirbti mažiausiai 75 tūkst. dolerių per metus,
arba 6250 dolerių per mėnesį. Jeigu pajamos mažesnės, nemalonumai
vertinami audringiau. Tačiau toliau augant gerovės lygiui,
pasitenkinimo gyvenimu laipsnis nesikeičia. Didesni pinigai laimės
jau nebepriduria.
„Greičiausiai, kai metinės pajamos viršija 75 tūkst. dolerių,
žmonių gebėjimą tiesiogine žodžio prasme „nusipirkti“ gyvenimišką
patirtį, teikiančią itin teigiamas emocijas, atsveria neigiamas
poveikis, atimantis iš žmogaus galimybę pajausti mažus gyvenimo
džiaugsmus“, – teigia mokslininkai žurnale „Proceedings of the
National Academy of Sciences“.
A. Deatonas pastebi, kad šiuo atveju ryšys tarp pinigų ir
gyvenimo pasitenkinimo tik netiesioginis. Didelės pajamos nedaro
jūsų laimingu, bet jos suteikia jums gyvenimą, kuris suprantamas
kaip sėkmingesnis, sako jis. Apskritai tyrimas rodo, kad ne pinigai
suteikia laimės.
Žinoma, mokslininkas Nobelio premijos nusipelnė už
reikšmingesnius tyrimus. Jo atliktų tyrimų metu nustatytos svarbios
nenumatytos kliūtys lyginant skurdo lygį. Jis taip pat parodė, kad
išmintingas duomenų apie namų ūkių vartojimą panaudojimas gali
padėti geriau suprasti tokius reiškinius, kaip ryšys tarp pajamų
ir kalorijų vartojimo, arba lytinės diskriminacijos mastas šeimoje,
teigiama Nobelio komiteto pranešime spaudai.
Dar devintajame dešimtmetyje A. Deatonas kartu su Oksfordo
ekonomikos profesoriumi Johnu Muehlbaueriu parengė
ryšio tarp atskiros šalies gyventojų pajamų ir prekių bei paslaugų
paklausos ryšio vertinimo sistemą. Kiek vėliau, jau dešimtajame
dešimtmetyje, abu mokslininkai savo tyrimuose tyrė pragyvenimo ir
skurdo lygį besivystančiose šalyse.
Naujausia A. Deatono knyga „Didysis pabėgimas: sveikata, turtas
ir nelygybės ištakos“ („The Great Escape: Health, Wealth, and the
Origins of Inequality“) pasirodė 2013 metais. Joje mokslininkas
pastebi, kad per pastaruosius 20 metų žmonija padarė didelį šuolį –
žymiai pagerėjo sveikatos apsaugos sistema, pakilo žmonių gerovės
lygis. Ir nors ši aplinkybė ne sumažino, o neretai net padidino
atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, pastarosios, A.
Deatono nuomone, turi visas galimybes ištrūkti iš ydingo ligų bei
skurdo rato. Tačiau to siekti reikia ne teikiant skurdžioms šalims
finansinę paramą, o likviduojant muitinius barjerus, leidžiant
įvažiuoti darbo migrantams bei kuriant vaistus nuo tropinių ligų.
Tarp pagrindinių pretendentų į Nobelio ekonomikos premiją, be
A. Deatono, buvo vardinami šie mokslininkai: britų darbo rinkos ir
perkamosios paklausos tyrėjas Richardas Blundellis, Čikagos universiteto profesorius Johnas
Listas ir kitas amerikiečių mokslininkas, racionaliojo parinkimo
teorijos specialistas Charlesas Manski.
A. Deatonas gimė 1945 metais Edinburge. Išsilavinimą ir daktaro
laipsnį jis įsigijo Kembridže, čia kurį laiką ir dirbo Taikomosios
ekonomikos katedroje kartu su 1984 metų Nobelio laureatu Richardu Stone'u. Nuo 1983 metų A. Deatonas dirba Prinstono universitete.
