Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovo Lauryno Vilimo teigimu, intensyviausias prekybos tinklų plėtros periodas vyko prieš gerą dešimtmetį, o tai, ką stebime dabar, galime pavadinti tik nuosaikia plėtra.
„Dabar plėtra suprantama kaip senesnių parduotuvių restauravimas arba uždarymas ir atidarymas naujesnių. Be abejo, jeigu yra galimybių, didinamas ir parduotuvių skaičius. Jeigu keturi didieji tinklai Lietuvoje kartu sudėjus turi 700–800 parduotuvių, tai per metus bendrai atidaro ne daugiau kaip 15–20 naujų parduotuvių. To tikrai negalime pavadinti labai sparčia plėtra“, – apie rinkos tendencijas kalbėjo L.Vilimas.
Nauji prekybos tinklai, anot pašnekovo, atidaromi ten, kur plečiasi rajonai, kuriasi naujos bendruomenės ir nustatoma, kad yra susiformavęs stabilus pirkėjų srautas.
„Negalime sakyti, kad Lietuvoje prekybos centrų yra labai daug. Tai, kad jie steigiasi, mato potencialą, rodo, jog jie yra radę savo vietą po saule ir mato galimybę dar plėstis. Pas mus tikrai prekybos centrai neatidaromi kasmet. Jeigu pasižiūrėtume, kada paskutinį kartą buvo atidarytas didesnis prekybos centras, galbūt tai galėtų būti „Ikea“. Buvo aišku, kad kai „Ikea“ atsidarė, ten buvo numatytas ir kitas komercinis projektas, nes žemės sklypas buvo padalytas.
Negalima pasakyti, kad tai, kas dabar vyksta, yra netikėta, neplanuota. Apie tai rinka žinojo, o mums, vartotojams, lieka tik džiaugtis. Palyginti mažoje rinkoje turime tikrai didelį pasirinkimą įvairiausių segmentų – tiek mažų prekybos tinklų, tiek ir didelių prekybos centrų. Galima patvirtinti, kad statistiškai Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal prekybos plotą vienam gyventojui“, – sakė L.Vilimas.
Konkurenciją atlaiko ne visi
LPĮA vadovas pateikė kelis pavyzdžius, kur šiuo metu pastebimas itin didelis prekybininkų aktyvumas: naujai besikuriančiuose rajonuose, tokiuose kaip Tarandė, Aviežieniai bei Pilaitė. Čia vienoje sankryžoje galima rasti visų keturių didžiųjų tinklų parduotuves, o įvažiuojant į Pilaitę dar pasitinka ir penktasis – „Prisma“ tinklas.
„Tai padaryta ne šiaip sau, yra skaičiavimai, logika, paskaičiuotas užtektinas pirkėjų srautas. Tokiu būdu parduotuvės ir atsiranda“, – sakė L.Vilimas.
Anot pašnekovo, trumpuoju periodu prekybos plotų Lietuvoje dar gali daugėti, nes gyventojų perkamoji galia kyla, atlyginimai didėja, o didžioji emigracijos banga nuslopusi, vartojimo tendencijos rodo nuosaikų augimą.
„Tačiau ilguoju periodu vykstant intensyviai konkurencijai, kovojant dėl kiekvieno pirkėjo, ne visi tą konkurenciją atlaiko. To pavyzdys – „Fresh Market“ tinklo užsidarymas. Niekas nėra apsaugotas ir turi kliautis savo strategija, vizija, verslo modeliu. Ir didieji, ir mažieji prekybos tinklai, kad ir kiek jie parduotuvių turėtų, ilguoju periodu nėra apsaugoti, turi kiekvieną dieną galvoti, kaip konkuruoti dėl vartotojų. Mes, kaip pirkėjai, iš to tik laimime – gauname geriausią kainos ir kokybės derinį, daugiausia dėmesio“, – sakė L.Vilimas.
Rodiklius gerina mažėjantis gyventojų skaičius
Savo ruožtu „Ober-Haus“ ir C&W kompanijos duomenimis, pagal prekybos centrų plotą, tenkantį 1000 gyventojų, Lietuva patenka į dešimtuką šalių, pasižyminčių didesniais prekybos ploto rodikliais. Didžiausias rodiklis užfiksuotas Norvegijoje (898,1 kv. m), toliau rikiuojasi Estija (703,8 kv. m), Liuksemburgas (539,27 kv. m), Švedija (416,9 kv. m), Suomija (398,5 kv. m), Slovėnija (379,7 kv. m), Latvija (371,2 kv. m), Olandija (361,1 kv. m), Lietuva (361 kv. m) ir Airija (352,4 kv. m).
„Skaičiuojant tik tradicinius prekybos centrus (naudingas prekybos plotas per 5000 kv. m ir ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų), Lietuvoje šis rodiklis šių metų viduryje siekė daugiau kaip 360 kv. m prekybos ploto 1000 šalies gyventojų. Europos šalių kontekste mes iš ties atrodome neblogai ir net lenkiame tokias šalis kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija.
Žinoma, mūsų prekybos centrų rinka dar yra gana jauna, ir vargu ar galime teigti, kad mes jau pagal visus rodiklius lenkiame didžiąsias ir ekonomiškai stipresnes Europos šalis“, – situaciją komentavo „Ober-Haus“ vyresnysis rinkos analitikas Raimondas Reginis.
Anot jo, bendrą palyginamąją statistiką gali iškraipyti skirtingose šalyse taikomi nevienodi prekybos centrų klasifikavimai, todėl visus rodiklius reikėtų vertinti atsargiai.
„Dar vienas svarbus veiksnys, kuris gerina mūsų rodiklius, tai mažėjantis gyventojų skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse (Latvijoje ir Estijoje). Taip pat nereikėtų skubėti vertinti bendrų šalių rodiklių, kadangi padėtis skirtinguose šalių miestuose ar net rajonuose yra skirtinga. Pavyzdžiui, penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose prekybos centrų plotas, tenkantis 1000 gyventojų, yra 2–3 kartus didesnis nei bendras šalies rodiklis.
Pvz., Vilniuje šis rodiklis yra 786 kv. m, o Šiauliuose ir Klaipėdoje jau viršija 1000 kv. m (skaičiuojant 1000 miesto gyventojų). Todėl ir kitose Europos šalyse šis pasiskirstymas taip pat yra skirtingas, ir šio sektoriaus plėtra vyksta tik gerai išanalizavus konkretaus regiono ar net rajono plėtros galimybes“, – sakė R.Reginis.
Rinką stimuliuoja ir pirkėjai iš Baltarusijos, Rusijos ir Skandinavijos
Lietuvoje, analitiko teigimu, pastaruoju metu didesni projektai plėtojami ir planuojami tik Vilniaus ir Kauno miestuose. Po ilgesnės pertraukos Vilniuje, pietinėje miesto dalyje šalia „Ikea“, duris atvėrė pirmasis prekybos centras „Nordika“. Kitąmet bus įgyvendintas ir antrasis šio centro plėtros etapas – jis išsiplės iki 40 000 kv. m.
„Tai vienas iš pavyzdžių, kai net ir konkurencingoje aplinkoje randamos patrauklios ir perspektyvios miesto vietos, kuriose yra įgyvendinami didesni projektai.
Tuo tarpu Kaune rengiamasi prekybos centro „Mega“ plėtrai, po kurios šis centras taps antru pagal dydį prekybos centru Lietuvoje. Tačiau likusiuose šalies didmiesčiuose ar mažesniuose miesteliuose aktyvesnė didesnių prekybos centrų plėtra yra sustojusi, kadangi plėtotojai neturi didesnių lūkesčių dėl perkamosios galios ar spartesnio nuomos kainų augimo. Estijos pavyzdys taip pat rodo, kad plėtros potencialas išlieka.
Estijoje prekybos ploto dydis 1000 gyventojų siekia net 700 kv. m, tačiau šiuo metu Taline ir jo apylinkėse plėtojami net 6 prekybos centrai, kurie iki 2017 metų vidurio rinkai pasiūlys dar 110 000 kv. m prekybos ploto.
Pirkėjai iš Skandinavijos, Rusijos ir Baltarusijos taip pat stimuliuoja Baltijos šalių prekybos sektorių, todėl kvadratinių metrų skaičius negali būti esminis rodiklis, o tolimesnė plėtra turėtų vykti tik gerai įvertinus perkamąją galią ir perspektyvas konkrečiuose šalių regionuose, miestuose ar jų rajonuose“, – sakė „Ober-Haus“ vyresnysis analitikas.
