Į aruodus šįmet suplauks per 6 mln. tonų grūdinių bei ankštinių augalų – daugiau, nei rugsėjo pabaigoje prognozavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.
Tačiau kur grūdų supirkimo įmonės juos dės, jeigu stambiausias pirkėjas Iranas dar rugpjūtį pareiškė, kad kviečių jam nebereikia, nes pakanka savų?
Gabena į tolimas šalis
„Į Iraną iš Lietuvos išplaukė vos keli naujo derliaus kviečių prikrauti laivai, kiekvienas – maždaug po 60 tūkst. tonų. Šiemet ir pačiame Irane buvo geras derlius, ir pernykščių grūdų tenykščiuose sandėliuose liko nemažai.
Be to, Iranas daugiau grūdų šiuo metu perka iš Rusijos, nes jį tenkina ir kokybė, ir kaina“, – sakė „Linas Agro Group“ Baltijos grūdų prekybos skyriaus vadovas Dainius Pilkauskas.
Tokia padėtis pakeitė ir grūdų prekybos įmonių eksporto kryptis.
„Prastesnės kokybės grūdai sudaro maždaug ketvirtadalį mūsų supirkto derliaus. Jie turi paklausą Šiaurės Afrikoje – Alžyre, Tunise, Egipte bei Maroke“, – sakė D.Pilkauskas.
Tuo metu pačios aukščiausios ir pirmos klasės kviečiams naujų pirkėjų dairomasi egzotiškose valstybėse – Pietų Afrikos Respublikoje, Mozambike, Tanzanijoje, Namibijoje ir kitose.
Lietuva neprarado ir dar vienos prekybos partnerės – Saudo Arabijos. Nors ji mielai perka kviečius iš Rusijos bei Ukrainos, lietuviškų taip pat neišsižadėjo.
Kainą mažina gandais
Anot bendrovės „Scandagra“ grūdų prekybos vadovo Sauliaus Gabševičiaus, tikėtina, jog žinią apie grūdų perteklių Iranas paleido tyčia, kad pavyktų numušti kviečių kainą.
„Didelis pirkėjas mėgina pažaisti, nes žino – Europoje prikulta daug jam tinkamų grūdų, o parduodami jie brangiai.
Be to, Iranui savo derliaus pakaks galbūt tik iki spalio pradžios ar vidurio.
Gali būti, kad ši valstybė netrukus tą importo draudimą atšauks, kai baigs suvartoti tai, ką saugojo sandėliuose.
O dabar tie sandoriai, kuriuos Iranas buvo sudaręs anksčiau, yra vykdomi“, – sakė S.Gabševičius.
Anot pašnekovo, sunkumų kilo Vokietijai, kuri prarado savo eksporto dalį Irane.
Perdirbėjų nepagausėjo
Pačioje Lietuvoje padėtis nesikeičia: vidaus rinkoje sunaudojama maždaug 1,2 mln. tonų kviečių – ketvirtadalis derliaus.
Daugiausia jų nuperka krakmolo ir glitimo gamintoja „Amilina“ bei įmonės, malančios miltus kepiniams ar gaminančios pašarus.
„Kuo daugiau užauginama kviečių, tuo daugiau jų eksportuojama. Perdirbimo apimtis neišaugo“, – teigė D.Pilkauskas.
Smarkiai neišsipūtė ir ūkininkų kišenės. Grūdų jie prikūlė daugiau, bet prastesnės kokybės. Todėl pardavę gerokai daugiau žemdirbiai gaus maždaug tiek pat pajamų, kiek ir pernai, kai supirkėjams tiekė aukštos kokybės grūdus.
Pavyzdžiui, šiuo metu „Kauno grūdai“ už toną aukščiausios klasės kviečių moka 155 eurus, už trečios klasės – 130 eurų. Internetinės prekybos portale „Agro birža“ už kokybiškų kviečių toną pirkėjai siūlo 142–148 eurus, pardavėjai prašo 160–180 eurų.
Ūkininkai labiausiai mėgsta kviečius
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiemet daugiausia prikulta kviečių – 3,9 mln. tonų. Tuo metu rapsų pasėlių buvo mažai, todėl jų derlius siekia 506 tūkst. tonų.
Rugių Lietuvoje sėjama nedaug, iš viso jų pribyrėjo 96,6 tūkst. tonų – 13 proc. daugiau nei 2014-aisiais.
Manoma, kad grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiemet sieks apie 3,5 mln. tonų – maždaug 0,6 mln. tonų daugiau nei pernai.
