Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija kreipėsi į prezidentę, premjerą, Seimo narius ir Finansų ministeriją skųsdamasi Vito Vasiliausko vadovaujamo Lietuvos banko veiksmais, rašo „Lietuvos rytas“.
„Smulkiųjų vartojimo kreditų sektorius užima vos kelis Lietuvos finansų rinkos procentus, tačiau jam skiriamas dėmesys – neigiamas, tendencingas.
Tai mus glumina – Lietuvos banko institucija, prižiūrinti šį sektorių, taip neturėtų elgtis“, – vakar pareiškė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė neseniai apkaltino greitųjų kreditų bendroves, kad jos esą dalija paskolas ir tiems, kurie negali jų grąžinti, taip pat esą daugėja turto areštų, pradelstų mokėjimų.
Todėl Lietuvos bankas pasiūlė griežtinti tokių bendrovių veiklą.
Atmetė I.Šimonytės kritiką
Tačiau smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovių atstovai tvirtino, kad turto areštų nedaugėja, situacija yra stabili: „Nėra nė vieno atvejo, kad bankrutuotų asmuo, turintis skolą išimtinai tik už suteiktą smulkųjį vartojimo kreditą.“
Į I.Šimonytės pareiškimą, kad bendrovės esą neatsakingai vertina fizinio asmens kreditingumą, verslininkai atšovė, jog kredito vartotojų kreditingumo vertinimas Lietuvoje yra griežčiausias tarp ES valstybių, o bendrovės yra suinteresuotos skolinti tik tiems, kurie yra mokūs.
„Įmonės mokumą mes vertiname remdamiesi gausybe duomenų bazių“, – pabrėžė L.Valickas.
Pasak verslininkų, jiems svarbu, kokiems klientams teikiami kreditai, nes pradelstų skolų administravimas yra brangiai kainuojantis ir ilgas procesas.
„Skolininkų skaičius auga visuose sektoriuose, visose šalyse.
Kai didėja apyvarta, daugėja ir skolininkų“, – aiškino kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Kreditų skaičius neauga
„Vienetais greitųjų kreditų skaičius išliko panašaus lygio – sumažėjo apie 2 procentus“, – skelbiama Lietuvos banko pateiktoje statistikoje. Bet klientams suteiktų kreditų suma padidėjo 23,24 procento.
Remdamiesi šiais skaičiais verslininkai pareiškė, kad kalbos apie augantį išduotų kreditų skaičių – niekinės.
„Mūsų asociacijos narių išduotų paskolų skaičius kaip tik sumažėjo – 20 procentų“, – tvirtino L.Valickas.
Įžvelgė tendencingumą
Europos Sąjungoje Lietuva pagal prasiskolinusių ir vėluojančių grąžinti paskolas gyventojų procentą yra sąrašo pabaigoje.
Tarsi to nežinodama Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I.Šimonytė neseniai viešai paskelbė, kad daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų skaičius padidėjo daugiau kaip 11 proc., o ilgiau nei du mėnesius vėluota grąžinti kas trečią greitąjį kreditą.
Tuo metu kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, daugiau nei 90 dienų pradelstų skolų dalis praėjusiais metais sudarė apie 7 procentus visų tais metais išduotų kreditų sumos.
Tuo metu bankų ir kredito unijų šis skaičius siekė 14,8 proc.
Lietuvoje pradelstos skolos iš viso siekia vieną milijardą eurų.
„Pradelstų paskolų rodiklis ir mums kelia nerimą.
Bet teiginiai apie daugiaprocentes nemokas yra neteisingi ir tendencingi. Tokie tendencingai pateikiami skaičiai formuoja neigiamą nuomonę apie visą sektorių“, – teigė L.Valickas.
„Creditinfo“ teisininkas A.Kisielis irgi tvirtino, kad pradelstų skolų požiūriu smulkiųjų kreditų bendrovių klientai niekuo neišsiskiria (net 74 proc. pradelstų paskolų sudaro bankų ir kreditų unijų paskolos), o turto areštų skaičius taip pat nedidelis.
Įsigalės bankų valdžia
Smulkiųjų kreditų teikėjai atmetė įtarimus ir dėl neva pažeidžiamų įstatymų.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidento teigimu, Lietuvos bankas gavo tik dešimt skundų dėl šių bendrovių, tad dėl to tikrai neturėtų būti žlugdomas visas sektorius.
Anot advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerio Lino Sesicko, kreditų teikėjai turėtų būti vertinami individualiai, o ne blogiu įvardijant visą šį verslą.
Smulkiųjų kreditų bendrovės baiminasi, kad nauji sugriežtinimai – jų jau ėmėsi ir Seimas – sunaikins šį sektorių, o Lietuvoje įsigalės bankų valdžia.
„Prasidėjus tokiems griežtinimo procesams negalime atmesti, jog tendencinga Lietuvos banko kritika lems, kad legalus smulkiųjų kreditų sektorius bus visiškai išstumtas iš rinkos“, – nuogąstavo L.Valickas.
Advokato L.Sesicko teigimu, statistika rodo, kad tokios rūšies paskolos Lietuvoje nėra plačiai paplitusios.
„JAV bankų paskolos sudaro 30 procentų smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo. Ten yra iš ko rinktis. Lietuvoje šios įvairovės nėra. Jei Lietuvos bankas toliau eis tokiu finansų sektoriaus reguliavimo keliu, pagrindinis verslo finansavimo šaltinis liks tik bankai“, – įspėjo teisininkas.
Pribloškia baudų skirtumas
„Lietuvos bankas nori griežtinti kreditingumo vertinimo kriterijus. Šią nuostatą taip pat nagrinėjo ES teisingumo teismas ir paliko gana plačias teises bendrovėms, kaip tikrinti asmens kreditingumą.
Dar labiau sugriežtintas reguliavimas, jis bus griežčiausias ES. Vadinasi, bus skiriamos baudos už dažnai nereikšmingus pažeidimus“, – teigė L.Sesickas.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo tvirtinimu, baudos už pažeidimus ir dabar yra fantastiškai didelės: „Už keliasdešimties eurų kredito nepagrįstą suteikimą skirta 17 tūkst. eurų bauda.
Tuo metu vienam bankui už nepagrįstas pervedimų kainas – tik 3 tūkst. eurų.“
Seimo komitetas pritarė ne visiems siūlymams
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaimino dalį greitųjų paskolų rinkos ribojimų, dabar įstatymo pataisas svarstys Seimas.
Komitetas pritarė, kad greitųjų paskolų bendros metinės palūkanos sumažėtų nuo 200 iki 75 proc.
Įmonės privalėtų įvertinti kliento galimybes grąžinti paskolą, tikrinti jo duomenis registruose ir informacinėse sistemose, neskolinti neblaiviems ir neveiksniems žmonėms, nepilnamečiams, pinigų nemokėti naktį – nuo 22 iki 7 val.
Paskola negalėtų būti išieškota iš žmogaus turto, jeigu jis yra vienintelis.
Taip pat siekiama uždrausti greitųjų kreditų nesąžiningą reklamą.
Be to, siūlomas dviejų dienų nusiraminimo laikas, per kurį žmogus gali atsisakyti paskolos sutarties ir grąžinti pinigus.
Bet Seimo komitetas nepritarė Lietuvos banko siūlymui įmones bausti iki 10 proc. metinių pajamų bauda, o fizinius asmenis – iki 50 tūkst. eurų.
Nutarta, kad už reikalavimų nevykdymą užtektų iki 2,9 tūkst. eurų arba iki 2 proc. metinių pajamų baudos, o už pakartotinius pažeidimus – iki 10 proc.
Komitetas taip pat atmetė Lietuvos banko siūlymą neviešinti jo sprendimų, kol savo pozicijos dėl baudos nepareiškia teismas.
