Kai kurie iš juodadarbių, į Pietų Italiją atvykusių iš Rytų Europos, drauge atsivežė ir šeimas. Jų vaikai žaidžia ant atliekų krūvų.
Filmuoti čia, kas vadinama bulgarų getu, dw.com žurnalistams leista tik atlydėtiems darbuotojus ginančių aktyvistų.
22-ejų Mitko į Italiją skinti pomidorų atvyko pirmąjį kartą. „Nemaniau, kad bus taip prastai, kad čia bus tiek šiukšlių“, – sakė jis.
Rusevas čia dirba jau penkeri metai. Už valandą gauna 4 eurus, kai Bulgarijoje per tą patį laiką užsidirbtų eurą ar du.
Pašiūrėje, kur jis su žmona gyvena, nėra jokios elektros ar tekančio vandens.
Nepaisant apgailėtinų sąlygų, tokie žmonės kaip Mitko ir Rusevas tikriausiai ir kitąmet čia atvyks užsidirbti rinkdami derlių.
Ir italams toks darbas – ne naujiena. Tik jiems netenka gyventi panašiomis sąlygomis.
Nepanorusi prisistatyti 25-erius metus vynuogių derlių renkanti italė turi laikiną darbo sutartį. Jos darbo diena prasideda apie 3 valandą.
Jei vynuogynai purškiami pesticidais, niekas nekreipia į tai dėmesio – darbininkai vynuoges renka be jokių apsaugos priemonių. Tik pamėgink pasiskųsti – meistras tave atleis.
„Tu esi niekas“, – sako vynuoges skinanti moteris.
Nors šią itin karštą vasarą laukuose būta mirčių nuo išsekimo, tačiau apie darbo sąlygas pradėti klausinėti samdiniai tyli, bijodami prarasti vienintelį pajamų šaltinį. Mat į blogąją pusę pasikeitus ekonominei padėčiai, darbdaviams susirasti pigių darbuotojų, ypač – tarp migrantų – vieni juokai.
