Antradienį Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija kreipėsi į prezidentę, premjerą, Seimo narius ir Finansų ministeriją su skundu dėl Lietuvos banko veiksmų. Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje smulkiųjų kreditų bendrovės banko poziciją pavadino “perdėtai liguista“.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė neseniai apkaltino greitųjų kreditų bendroves, kad šios dalina paskolas ir tiems, kurie negalės jų grąžinti. Todėl esą daugėja turto areštų bei pradelstų mokėjimų. Todėl ji pasiūlė griežtinti tokių bendrovių veiklą.
Tačiau smulkiųjų kreditų bendrovių atstovai trečiadienį spaudos konferencijos metu pareiškė, kad areštų nedaugėja, ir situacija yra stabili. “Nėra nė vieno atvejo, kad bankrutuotų asmuo, turintis skolą išimtinai tik už suteiktą smulkųjį vartojimo kreditą“, – teigia kreditų davėjai.
I.Šimonytė metė šešėlį ant bendrovių, esą šios neatsakingai ir atmestinai vertina fizinio asmens kreditingumą. Tačiau verslininkai atmeta priekaištus.
„Tai mus trikdo, glumina ir kelia nerimą. Prižiūrinti institucija neturėtų taip elgtis“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas. Jis apgailestavo, kad informacija apie smulkiųjų kreditų teikėjus pateikiama tik iš neigiamos pusės.
Verslininkai sako, kad kredito vartotojų kreditingumo vertinimas Lietuvoje yra griežčiausias tarp ES valstybių narių, o bendrovės yra suinteresuotos skolinti tik tiems, kurie yra mokūs.
„Įmonės mokumą vertiname gausybe duomenų bazių“, – tvirtino L.Valickas.
Bendrovių atstovai sako, kad jiems yra svarbu, kokiems klientams teikia kreditus. „Pradelstų skolų administravimas yra brangiai kainuojantis ir ilgas procesas“, – teigia kreditų teikėjai.
Lietuvos bankas yra sakęs, kad daugėja pradelstų įsiskolinimų. Tačiau paskolų rinkos specialistai sako, kad daugėjant suteiktų kreditų skaičiui, auga ir skolininkų būrys.
„Skaičius išlieka stabilus. Skolininkų skaičius auga visuose sektoriuose, visose šalyse. Kai didėja pardavimai, daugėja ir skolininkų“, – spaudos konferencijoje sakė kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Lietuvos bankas yra pateikęs statistiką, kuri rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vartojimo kreditų skaičius išaugo 67 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tačiau kreditų bendrovių atstovai teigia, kad Lietuvos bankas suplaka visų finansų institucijų išduotas vartojimo paskolas. „Mūsų asociacijos narių išduotų paskolų skaičius kaip tik sumažėjo – 20 procentų“, – tvirtino L.Valickas.
Europos Sąjungoje Lietuva pagal prasiskolinusių ir vėluojančių grąžinti paskolas gyventojų procentą yra sąrašo pabaigoje, sako smulkių kreditų bendrovių atstovai.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, daugiau nei 90 dienų pradelstų įsiskolinimų dalis praėjusiais metais sudarė apie 7 procentus visų tais metais išduotų kreditų sumos. Tuo tarpu bankų ir kredito unijų suteiktų vartojimo kreditų dalis sudarė 14,8 proc. Iš viso Lietuvoje pradelstos skolos siekia vieną milijardą eurų.
„Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis spaudos konferencijos metu teigė, kad pradelstų įsiskolinimų požiūriu smulkių kreditų bendrovių klientai visiškai neišsiskiria.
„Teiginiai apie nemokumą yra tendencingi“, – sakė L.Valickas.
Turto areštų skaičius esą taip pat yra nedidelis. Smulkiųjų kreditų teikėjai atmeta įtarimus dėl pažeidinėjamų įstatymų.
Asociacijos vadovo teigimu, Lietuvos bankas gavo tik dešimt skundų dėl smulkių kreditų bendrovių. Pasak L.Valicko, dėl to neturėtų būti nusiteikiama prieš šį sektorių.
Seimas šį ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka turėtų svarstyti jau seniai rengtas Vartojimo kredito įstatymo pataisos, kurios sugriežtintų kreditų bendrovių veiklą.
Smulkiųjų kreditų bendrovės baiminasi, kad nauji sugriežtinimai sunaikins šį sektorių, o Lietuvoje įsigalės oligopolija.
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerio Lino Sesicko, kreditų teikėjai turėtų būti skirtingai vertinami.
Lietuva Europoje reguliavimas yra vienas griežčiausių, pastebėjo jis. „Statistika rodo, kad šio produkto prisisotinimas rinkoje yra nedidelis“, – teigė L.Sesickas. Tad smulkiųjų kreditų teikėjai nesutinka su teiginiu, kad šios rūšies paskolos yra plačiai paplitusios Lietuvoje.
