Prieš porą mėnesių visi 5 LJL motorlaiviai dar stovėjo areštuoti įvairiuose pasaulio uostuose. Juos sulaikė paslaugų teikėjai, su kuriais nusigyvenusi įmonė nebegalėjo atsiskaityti.
Dalis laivų buvo išlaisvinta. O Portugalijoje vis dar areštuoto laivo „Voruta“ įgula, negavusi visų uždirbtų pinigų, atsisakė vykdyti reiso užduotį. Išvaduota „Deltuva“ jūrininkų prašymu vėl areštuota – ir ne svetur, o Klaipėdos uoste.
Tokius jūrininkų veiksmus naujasis LJL vadovas Sigitas Dobilinskas vertina kaip sąmoningą įmonės žlugdymą: „Deltuvai“ rastas pelningas krovinys – laivas galėjo dirbti ir uždirbti, o dabar stovi, gausina nuostolius.“
O Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža įgulų nesmerkia: „Atrasta pinigų laivynui vaduoti, bet apie įgulas net nepagalvota. Jūrininkai jau nebetiki valdininkais, kurie nesuvokia, kad laivai be žmonių – tik metalo laužo krūva.“
Jūrininkai rado užtarėją
LJL valdanti Susisiekimo ministerija sukruto tik tuomet, kai svetur įstrigusiuose laivuose sušmėžavo bado šmėkla, – įguloms pradėjo stigti vandens, maisto. Apie atlygį už darbą jos galėjo tik svajoti.
Likimo valiai palikti jūrininkai apie savo beviltišką padėtį informavo Tarptautinę transporto federaciją (ITF). Antstoliams areštavus LJL sąskaitą, negalėta pervesti pinigų įguloms net duonos kepalui.
Lietuvos jūrininkus ėmėsi ginti ITF. Pagal jūrų teisės įstatymus laivai, kurių savininkai negali atsiskaityti su kreditoriais ir įgulomis, parduodami iš varžytynių kaip bešeimininkis turtas.
Keista veiklos taktika
Tada Susisiekimo ministerija rado išeitį – inicijavo LJL bankrotą, kuris greitai sustabdytas, kai SEB bankas sutiko atidėti LJL gniuždančios beveik 15 mln. eurų paskolos mokėjimo terminus.
„Lietuvos geležinkeliams“ suteikė iki 3 mln. eurų paskolą užsienio uostuose įstrigusiems LJL laivams vaduoti. Dar pusę milijono eurų laivininkystei gelbėti pridėjo įmonė „Smiltynės perkėla“.
Kol valdininkai delsė, kurpė prieštaringus planus, LJL laivai net su kroviniais uostuose stovėjo be darbo daugiau kaip tris mėnesius. Kiekviena tuščiai praleista laivo para kainuoja 1000–1500 eurų.
„Ką manyti, kai valdžia įguloms rodo špygą kišenėje ir nieko nedaro?“ – piktinosi Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas P.Bekėža.
Birželio pabaigoje LJL skolos siekė 19,8 mln. eurų. Pirmąjį pusmetį valstybės valdoma įmonė patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.
„Deltuva“ vėl įkalinta
SEB banko pinigais atsiskaičius su kreditoriais, laivai „Deltuva“, „Raguva“, Romuva“ ir „Venta“ ištrūko iš nelaisvės. Žadėta sumokėti algas ir įguloms – kai kurios daugiau kaip pusmetį dirbo veltui.
Bet jūrininkai vėl pasijuto apgauti, nes dalis algų sumokėta tik grįžusioms iš reisų laivų įguloms ir toms, kurios jas pakeitė. O kitiems jūrininkams vėl siūloma laukti, kol atsiras pinigų.
„Nėra galimybių atsiskaityti su visais.
Siunčiamoms į reisus pakaitinėms įguloms iškart reikia sumokėti apie 100 tūkst. eurų“, – apgailestavo LJL generalinis direktorius S.Dobilinskas.
„Deltuva“ vėliau vėl buvo areštuota – šį kartą pačių jūrininkų prašymu.
Įgulos niekuo nebetiki
Svarstoma galimybė gelbėti laivininkystę sukūrus jūrų ir geležinkelio paslaugas vienijantį valstybinių įmonių holdingą.
Ta linkme jau pajudėta – LJL akcijos perduodamos „Lietuvos geležinkeliams“.
Bet jūrininkai įtaria, jog tai – ne LJL gelbėjimo planas, o valdininkų klasta – šiek tiek apvalytas nuo skolų laivynas esą bus parduotas, kad mažiau nuostolių patirtų pagrindiniai kreditoriai.
„Tada įgulos liktų prie suskilusios geldos – netektų darbo ir neatgautų visų uždirbtų pinigų“, – tvirtino S.Bekėža.
Nauja viltis – aljansas
Šiemet jau atsikračiusi dviejų laivų („Akvilės“ ir „Audrės“) LJL visų skolų įguloms negrąžino – didesnė pajamų už parduotą įmonės turtą dalis nuplaukė į SEB banką ankstesnės paskolos palūkanoms dengti.
S.Dobilinskas tikino nieko neapgaudinėjąs: „Aš nežinau, kaip buvo anksčiau, bet dabar pinigai kreditoriams skirstomi proporcingai.
Siūlomas geležinkelininkų ir jūrininkų aljansas oficialiai vertinamas kaip siekis lanksčiau valdyti laivininkystę kuriant jos ūkinei ir finansinei veiklai, investicijoms palankesnę verslo aplinką.“
Tokiam aljansui pritaręs premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad tada laivininkystės reikalai pagerėtų: „Atsirastų daugiau laisvės ir galimybių derėtis su bankais dėl apyvartos lėšų papildymo.“
„Reikia naujų kreditų, kad laivynas atsigautų ir dirbtų stabiliai. Aišku, ir šiek tiek kantrybės“, – sakė S.Dobilinskas.
Tikslas – parduoti laivus?
O jūrininkams nei šilta, nei šalta, kad LJL akcijų kontrolinis paketas bus perduotas „Lietuvos geležinkeliams“.
Juos labiau jaudina ankstesnis akcininkų sprendimas dėl LJL valdybai suteiktų plačių įgaliojimų – leista įkeisti ir parduoti visus laivus.
SEB banko paskolos lėšomis įsigytą naujausią ir didžiausią LJL laivą „Venta“ irgi numatyta parduoti.
Neatskleidęs, kodėl parduodama „Venta“, o ne koks nors kitas laivas, S.Dobilinskas tik patvirtino, jog toks sandoris rengiamas.
„Ventos“ registro dokumentų galiojimo laikas baigiasi. Techninėms apžiūroms, naujiems sertifikatams reikia milijono JAV dolerių. Tikėtinas ir kitoks įvykių scenarijus – areštuotus LJL laivus iš varžytynių pardavinės ne valstybė, o ieškinius pateikę jūrininkai.
„Nebus taip, kad viską susišluos bankininkai, o sunkiomis sąlygomis dirbę jūrininkai liks kvailio vietoje“, – sakė P.Bekėža.
