Iš verslininkų reikalauja pažymų apie teistumą, kurių neišduoda

Anot jos, gal ir gerai žinoti, kad daugiabučio renovaciją atliekančios įmonės vadovas nėra teistas ir darbai bus baigti, bet esama tokių sričių, kur toks dokumentų reikalavimas atrodo absurdiškai.

Sumaištį keliantys reikalavimai, anot Vandos L., slypi Viešųjų pirkimo įstatymo 33 straipsnyje. Jame įvardijamos sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime. Tarp nusikalstamų veikų minima dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, korupcija, sukčiavimas ir pinigų plovimas.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pat ar panaši; turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už pažeidimus profesinėje veikloje; apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

Įvairias su viešaisiais pirkimais susijusias paslaugas teikiančios VšĮ Viešųjų pirkimų agentūros vadovas Rytis Maliukevičius teigė, kad 33 straipsnio pagrįstumas ir yra tai, kad Seimo valia jis įrašytas į įstatymą, bet realiai sistema veikia prastai: „Kadangi įstatymas tokius reikalavimus numato, stengiamasi juos atitikti, bet kodėl būtent tokia jo formuluotė buvo priimta? Šiuo metu reikiamos pažymos nėra išduodamos, o tai apsunkina ne tik perkančiųjų organizacijų darbą, nes jos turi viską daryti taip, kaip nurodo įstatymas, o tie, kurie teikia paslaugas ar tiekia prekes, tuos reikalavimus pagrindžiančių dokumentų pristatyti negali.“

Pažymos, kad pagrindinis konkurse dalyvaujančios įmonės akcininkas nėra teistas, kol kas neišduoda ir Registrų centras.

„Registrų centras savo tinklalapyje skelbia, kad, tarkime, pažymos apie nusikalstamą bankrotą yra neišduodamos. Tuomet siūloma kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Akivaizdu, kad situacija nesureguliuota – įrašytas reikalavimas, bet tuo, kad reikiamus dokumentus kas nors tvarkingai ir išdavinėtų, nesirūpinama“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad konkursų terminai dažnai nepratęsiami ir niekas nelaukia, kol dalyviams pavyks susirinkti pažymas, kurių niekas ir neišduoda.

„Dėl šios sumaišties kenčia visi. Perkančiosios organizacijos nežino, ko reikalauti, kad reikalavimai atitiktų įstatymus, o tiekėjai nežino, ką pateikti, kad atitiktų keliamus reikalavimus. Dalis konkursų vyksta netvarkingai, nes visi linkę užsimerkti prieš šiuos neatitikimus ir pateikiamos senos pažymos su senomis formuluotėmis“, – kalbėjo R.Maliukevičius.

Agentūros vadovas teigė, kad tokių pažymų ieškojimas atima daug laiko, be to, šių pažymų išdavimas yra mokama paslauga. „Jungtinė Registrų centro pažyma kainuoja 14,50 euro, o Informatikos ir ryšių departamento pažymos kaina panaši. Kol išsiaiškinama, ko iš tiesų reikalaujama ir kaip tuos reikalavimus atitikti, gaištamas laikas. Kai perkančiųjų organizacijų tiesiogiai klausiama, kokią pažymą reikia pateikti, būna taip, kad šios apsižiūri, jog neturi ką atsakyti ir pačios kreipiasi į oficialias institucijas. Neretai išgirstamas atsakymas: „Mes šito neišduodame, sukitės, kaip norite.“

„Priėmė tokį reikalavimą, bet nepagalvojo, kaip jis bus įgyvendintas praktiškai. Dažnai rašoma vadinamoji laisvos formos deklaracija: „Aš patvirtinu, kad toks ir toks akcininkas už tam tikras veiklas yra neteistas.“ Iš tiesų tas asmuo gali būti teistas ir niekas nepatikrins. Vadinasi, reikalavimą lengva apeiti.“

R.Maliukevičius pasakojo, kad tenka dirbti su užsienio šalių partneriais, o kaimyninėse šalyse šie procesai vyksta paprasčiau.

„Nemažai teko darbuotis su Švedijos viešųjų pirkimų konkursais, tad galiu patvirtinti, kad administracinė našta yra sumažinta iki minimumo. Žinoma, tam tikri reikalavimai egzistuoja, bet vienas dokumentas paprastai atstoja kelis. Ten svarbiausia – pasitikėjimas, pas mus – sugalvoti kaip įmanoma daugiau įvairių reikalavimų“, – sakė pašnekovas.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė teigė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 33 str. pakeitimai dėl tiekėjų profesinės reputacijos, teistumo dėl nusikalstamo bankroto ir kt. turi sumažinti riziką, kad tiekėjai, anksčiau nevykdę įsipareigojimų, galėtų žlugdyti projektus ir ateityje.

„Reikalavimai galioja vos porą mėnesių, tad skundų ar užklausų dėl jų įgyvendinimo VPĮ dar nėra gavusi. Jei perkančioji organizacija veikia sąžiningai, ji tiekėjų kvalifikaciją tikrins taip, kad gautų projektui reikalingas kompetencijas“, – teigė ji.   Anot jos, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar tiekėjas yra pajėgus (techniškai, finansiškai) įvykdyti sutartį. „Visada yra sričių, kur maža tiekėjų konkurencija, todėl perkančioji organizacija privalo nustatyti tokius reikalavimus, kurie neribotų konkurencijos, ir sudaryti sąlygas dalyvauti viešajame pirkime kuo daugiau tiekėjų, nes tik taip ji galės pasiekti pirkimo tikslą – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, nes kuo mažesnė konkurencija, kuo mažiau tiekėjų galės pateikti pasiūlymus, tuo bus didesnė prekių, paslaugų, darbų kaina.

Kita vertus, bet kokie kvalifikaciniai reikalavimai vieniems tiekėjams gali suteikti galimybes dalyvauti pirkime, o kitiems – gali jį užkirsti, nes neįmanoma visada atitikti visų reikalavimų“, – aiškino situaciją V.Šmaižytė.

Pasak specialistės, pasitaiko atvejų, kad perkančioji organizacija sąmoningai pasistengia reikalavimus parengti taip, kad eliminuotų jai neparankius tiekėjus, ir tokiu būdu pažeidžia pagrindinį VPĮ reikalavimą – užtikrinti sąžiningą konkurenciją.   „Perkančioji organizacija visada privalo vadovautis proporcingumo ir nediskriminavimo principais: nustatyti tokius reikalavimus, kad užtikrintų tiekėjų konkurenciją“, – teigė ji ir pridūrė, kad pažymas apie fizinio asmens teistumą išduoda Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, taip pat šie duomenys nurodomi Registrų centro išduodamoje Jungtinėje pažymoje apie fizinį asmenį. Įstatymai nenumato juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą bankrotą.

Registrų centras neturi galimybės išduoti juridiniam asmeniui Jungtinę pažymą, kurioje būtų nurodyti duomenys pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, t. y. ar juridinio asmens dalyvis, turintis balsų daugumą dalyvių susirinkime, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už nusikalstamą bankrotą.

Tiekėjai iš Lietuvos teikia nustatytos formos (institucijos) pažymas, o užsienio tiekėjai – lygiavertes pažymas (t.y. atsižvelgiant į šalies įstatymų specifiką).

Nuo 2015 metų birželio 17 dienos įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas: papildyta nauju privalomu reikalavimu, kad tiekėjas neturėtų neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už nusikalstamą bankrotą.

Tą pačią dieną taip pat įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pakeitimas, t. y. reikalavimas dėl profesinio pažeidimo.

Nuo 2015-ųjų liepos 2 dienos įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pakeitimas, t. y. papildyta 9 punktu: galima prašyti, kad tiekėjas būtų „įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų“. Šie reikalavimai rašomi nebe atskirais punktais, o jungiami į vieną.