Mėsininkams kliūva dėl nespėjamų valyti nuotekų

Tuomet bendro nuotekų kiekio išvalyti nepajėgiančiuose bendrovei „Klaipėdos vanduo“ priklausančiuose miestelio valymo įrengimuose nevalytų teršalų perviršis nuteka tiesiai į Danės upę, kuri įteka į Kuršių marias.

Pernai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD) nustatė, kad vien tik iki rugsėjo Kretingalės nuotekų valymo įrengimuose per apvadinę liniją į gamtinę aplinką buvo išleista apie 4,7 tūkst. kubų nevalytų nuotekų.

Už gamtos teršimą „Klaipėdos vandens“ įmonė kasmet yra baudžiama administracinėmis baudomis. Šiemet jai skirtos dar dvi baudos, o paskutinioji siekė apie 670 eurų.

Dėl to kasmet valstybei didesnius mokesčius sumokanti uostamiesčio vandentvarkos įmonė nieko pakeisti negali.

„Klaipėdos vandens“ valymo įrengimų projektinis našumas Kretingalėje yra 175 kubai nuotekų per parą, o iš miestelio įmonių ir gyventojų net ir be paviršinio vandens priimama daugiau nuotekų, nei pajėgiama išvalyti.

Apie 120 kubinių metrų teršalų per parą – 80 proc. visų Kretingalės nuotekų – išteka iš dviejų mėsos perdirbimo įmonių „Agrovet“ ir „Pajūrio mėsinė“.

Visų miestelio nuotekų išvalyti nepajėgiama, todėl aplinkosaugininkai grasina apriboti iš mėsinių išleidžiamų nuotekų kiekį, nes viešas vandens tiekėjas esą pirmiausia turi tenkinti gyventojų poreikius. Tokiu atveju įmonės būtų priverstos mažinti gamybą.

Tačiau „Agrovet“ vadovas Augenijus Gudžiūnas įsitikinęs, kad „Klaipėdos vanduo“ privalo užtikrinti visų abonentų – ir gyventojų, ir pramonės įmonių – išleidžiamų nuotekų valymą.

Dėl Kretingalėje veikiančių mėsos perdirbimo įmonių veiklos jau seniai reikėjo plėsti šio miestelio nuotekų valymo įrengimų pajėgumus, tačiau tam iki šiol nerandama pinigų.

Įrenginių plėtrai reikalingų lėšų buvo bandoma ieškoti ES fonduose, tačiau, anot Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio, valymo įrengimų plėtra yra naudinga įmonei „Agrovet“, o ES lėšomis remti verslo įmones neleidžia įstatymai.

Prieš 12 metų Klaipėdos rajono savivaldybė ir „Agrovet“ buvo pasirašiusi sutartį, pagal kurią įmonė gamybos poreikiams buvo įsipareigojusi statyti savo valymo įrengimus.

Įmonė tam jau buvo nusipirkusi žemės sklypą ir investavo į projektavimą, tačiau rajono savivaldybė neišdavė leidimo statybai, teigdama, kad esamų valymo įrengimų plėtrai jau yra gauta 14 mln. litų, o po rekonstrukcijos bus patenkinti visų abonentų poreikiai.

Dabar privačių verslo įmonių valymo įrengimų statybų ES fondai nebefinansuoja. Be to, „Agrovet“ manymu, sutartis nebegalioja, nes pasikeitus teisės aktams, nuotekų tvarkymas yra viešojo vandens tiekėjo ir savivaldybės pareiga.

Išeitį iš susidariusios padėties pinigų valymo įrengimų plėtrai nerandančiai bendrovei „Klaipėdos vanduo“ pasiūlė aplinkosaugininkai.

„Valymo įrengimuose turėtų būti įrengtos papildomos talpos, kuriose būtų kaupiami pertekliniai teršalai.

Užsipildžius esamiems rezervuarams, „Klaipėdos vanduo“ galėtų organizuoti perteklinių nuotekų išvežimą autocisternomis, tačiau tai nėra daroma“, – teigė KRAAD direktorius Andrius Kairys.

Tokius rezervuarus yra pasistatę mėsos perdirbėjai, kuriuos vandentiekininkai iki šiol kaltino, kad jie staigiai padidina išleidžiamų nuotekų kiekį ir taip užpildo Kretingalės valymo įrengimus.

„Mėsos perdirbimo gamybos technologija tokia, kad darbo dienos pradžioje pirmąsias kelias valandas mes paleidžiame po 15 kubų vandens per valandą. Kitaip negalėtume pradėti gamybos.

Tačiau neviršijame leidžiamos paros nuotekų kiekio – 120 kubų“, – aiškino „Agrovet“ direktorius.

Siekdama neapkrauti miestelio valymo įrengimų, „Agrovet“ įmonės teritorijoje pasistatė 150 kubų talpos rezervuarus, kuriuose kaupia nuotekas ir jas į tinklus išleidžia tolygiai.

Be to, bendrovė dalį nuotekų už savo lėšas priversta vežti į Kretingos rajono valymo įrengimus. Kasdien vidutiniškai autocisternomis išvežama po 80 kubų. Su transportavimu tai mėsos perdirbėjams papildomai kainuoja apie 60 tūkst. eurų per metus.

Leonas Makūnas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius

„Kretingalėje trūkstant valymo įrengimų pajėgumų mums lieka apriboti naujų gyvenamųjų namų pajungimą prie nuotekų tinklų, arba riboti verslo įmonių išleidžiamus teršalus. Mūsų prioritetas yra gyventojų aptarnavimas.

Be to, „Agrovet“ ir dabar turi visas galimybes įmonės valymo įrengimus statyti savo lėšomis. Juo labiau, kad įmonė turi ir parengtą projektą ir prieš keletą metų išduotą leidimą statybai.

Įstatymai nedraudžia tai daryti ir viešojoje vandens tiekimo teritorijoje, į kurią patenka ir Kretingalė, jei nuotekų tvarkymo infrastruktūros pajėgumų šioje teritorijoje nepakanka.

Kol problema išlieka „Klaipėdos vanduo“ nusprendė per pusmetį prie Kretingalės nuotekų valyklos pastatyti apie 50 kubų talpos nuotekų srauto išlyginamąjį rezervuarą. Tai bendrovei gali kainuoti apie 60 tūkst. eurų“. ˙