Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), kuri nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo atstovauja Lietuvos leidėjams tarptautinėse knygų mugėse, prieš kurį laiką parengtoje ir internete išplatintoje informacinėje medžiagoje „Tarptautinės knygų mugės“ skelbė, kad „aktyvus dalyvavimas yra neabejotinai svarbus verslo ryšių tęstinumui, efektyviai sudarančiam sąlygas verslo plėtrai užsienyje“.
„Tarptautinė Maskvos knygų mugė yra svarbiausia visos Rusijos mastu ir itin reikšminga Rytų Europai, – teigiama LLA dokumente. – Tarptautinių Maskvos knygų parodų ir mugių direktoratas buvo įkurtas dar sovietmečiu (1976 m.), o pirmąją mugę surengė 1977 m., vadovaudamasis šūkiu „Knygos padeda išsaugoti taiką ir progresą“. Mugė yra orientuota tiek į specialistus, tiek ir į lankytojus. Pagrindiniai tarptautinės Maskvos knygų mugės tikslai – naujų verslo ryšių užmezgimo galimybių sudarymas, leidybos ir prekybos sektorių suartinimas bei skaitymo populiarinimas.
LLA patirtis rodo, kad Rusija Lietuvos leidėjams yra labai svarbi rinkos požiūriu. Rusų
leidėjai ir knygų prekybininkai domisi jiems žinomų lietuvių autorių kūryba,
monografijomis ir tyrinėjimais, ypač tais, kurie susiję su rusų-lietuvių ryšiais. Didelis
dėmesys jaučiamas informacinei literatūrai apie Lietuvos kurortus, kultūrinius centrus,
taip pat dvikalbiams žodynams, mokymo literatūrai.“
Tačiau panašu, kad visa tai jau nugrimzdo į praeitį.
Į mugę įsisuko politika
Šiųmetinėje mugėje savo nacionalinius stendus įsirengė tik Kinija, Iranas, Serbija, Armėnija ir Baltarusija. Dideles ekspozicijas turi taip pat Egipto, Kirgizijos ir Turkmėnistano leidėjai. Keletui valstybių, tarp jų Kubai ir Venesuelai, atstovauja jų ambasados.
Ankstesnėse Maskvos knygų mugėse paprastai dalyvaudavo apie 1,5 tūkstančio eksponentų iš daugiau nei 60 šalių. Dar 2014 metais į Maskvą buvo atvykę per tūkstančiui leidyklų atstovaujančių žmonių iš 63 šalių.
Organizatoriai neslepia, kad kuklus dalyvių sąrašas yra Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu ir šaliai taikomų Vakarų sankcijų pasekmė.
„Tai susiję su politine padėtimi. Vieni nepriėmė mūsų kvietimo, kiti išsinuomojo mažesnį parodos plotą nei ankstesniais metais, dar kiti atvyko tik kaip svečiai be savo stendo, – sakė Tarptautinių Maskvos knygų parodų ir mugių direktorato naujasis vadovas Sergejus Kaikinas.
Šiais metais taip pat pasigendama ir mugėje su skaitytojais susitinkančių knygų autorių iš užsienio.
LLA: „Lietuvos leidėjų prioritetai – kiti“
LLA vadovė Aida Dobkevičiūtė portalui lrytas.lt teigė, kad Maskvos knygų mugė jau kurį laiką nėra prioritetinių sąrašuose, todėl šiemet net nesvarstyta galimybė vykti į ją.
„Mūsų sprendimas niekaip nesusijęs su politika. Lietuvos leidėjų prioritetai – visai kiti. Į Maskvą neišvykome jau penktą kartą. Mes pasirenkame kitas, kur kas svarbesnes muges“, – sakė ji.
Maskvos knygų mugė – ne vienintelė pasaulyje. Lietuva kasmet dalyvauja ir kitose tarptautinėse knygų mugėse: Baltijos, Vilniaus, Jeruzalės, Bolonijos, Londono, Turino, Varšuvos, Frankfurto, Geteborgo.
„Svarbiausia mums yra Frankfurto knygų mugė – tai yra leidėjų Meka. Taip pat ypatinga yra Londono knygų mugė. 2018 metais Lietuva joje dalyvaus garbės viešnios teisėmis. Autoriai ir leidėjai jau pradeda ruoštis tarptautinei Leipcigo knygų mugei, kuri vyks 2017 metais. Tai bus išskirtinis Lietuvos pristatymas. Leidėjams, spausdinantiems vaikų literatūrą, ypač svarbi kasmetinė Bolonijos knygų mugė“, – prioritetus vardijo LLA vadovė A.Dobkevičiūtė.
Vakar LLA interneto svetainėje paskelbta, kad Lietuvos kultūros institutas 2015 metų spalio-gruodžio mėnesiais organizuoja kompleksinį projektą Lenkijos mieste Krokuvoje „Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas“. „Vienas iš programos akcentų – Lietuvos rašytojų dalyvavimas literatūriniame Konrado festivalyje ir 19-ojoje Krokuvos knygų mugėje, kuri vyks 2015 m. spalio 22-25 dienomis. Krokuvos knygų mugė pakvietė LLA būti šių metų mugės garbės viešnia ir suteikia 36 kv. m stendą“, – teigiama LLA svetainėje.
