Vos per dvejus metus „Chandon“ tapo vienu geriausiai perkamu Indijos putojančių vynų. Šis gėrimas gaminamas iš vynuogių, auginamų porą šimtų kilometrų nuo Mumbajaus.
1,2 tūkst. rupijų – apie 16 eurų – parduotuvėse kainuojantis šampano butelis pristatomas kaip įperkamas daugeliui, tačiau tuo pačiu ir prašmatnus.
„Chandon“ savininkai – prancūzų koncernas „Moët Hennessy“.
Pasak „Moët Hennessy“ vynų skyriaus vadovo Jeano-Guillaume'o Pratso, Indijos troškulys brangiems svaigiesiems gėrimams, ypač – viskiui – leido nedvejojant apsispręsti dėl investicijų vyno gamybos srityje.
„Akivaizdu, kad yra vartotojų, kurie nori įsigyti „Veuve Clicquo“ ir „Krug“. Naujoji karta – užsienyje studijavęs jaunimas, gaunantis geresnes pajamas, nori mėgautis puikiais Indijoje pagamintais produktais“, – sakė J.G.Pratsas.
Bet ar iš tiesų taip yra?
Perka tarptautinius, nes savų trūksta
Niekas nenuginčys, kad Indijos prabangių prekių rinka tarpsta.
Didžiosios Britanijos strateginių rinkos tyrimų kompanija „Euromonitor International“ suskaičiavo, jog per metus ji paūgėja 255 mln. JAV dolerių. Spėjama, jog nuo 2013-ųjų iki 2018-ųjų ji šoktels 86 proc. Šis augimas bus spartesnis nei Kinijos, Malaizijos ir Indonezijos.
Išlaidaujantieji – tai auganti miestiečių vidurinioji klasė ir besiplečiantis būrys itin turtingų gyventojų. Šveicarijos UBS bankas ir konsultacinė bendrovė „Wealth-X“ praėjusiais metais suskaičiavo, jog pagal milijardierių skaičių Indija – šeštoji pasaulyje.
Tačiau prekių ženklai, kuriems turčiai leidžia pinigus, dažniausiai yra tarptautiniai.
„Hermes“, „Jimmy Choo“, „Gucci“ ir „Burberry“ – vos keli pavadinimai, kuriems blizgiuose Mumbajaus, Delio ir Bengalūro prekybos centruose nuomojamos patalpos.
Pereikime prie automobilių. „Bugatti“, „Lamborghini“, „Porsche“ ir „Ferrari“ platintojai skelbia apie augančius pardavimus. Ir ši tendencija stebima ne tik didžiuosiuose miestuose. Tiesa, „Jaguar“ priklauso indų koncernui „Tata“, nepaisant to, šis prekės ženklas vis dar tapatinamas su Didžiąja Britanija.
Juvelyrika – kita planeta
O dabar – apie juvelyriką. Tai – pirkinių kategorija, už kurią indai nė nesusimąstydami atiduotų ranką ar koją. Tačiau jei pasisuktų kalba apie „Louis Vuitton“ rankinę, indas dusyk apmąstytų, ar verta ją pirkti. Tokias įžvalgas daro konsultantų „AT Kearney“ partneris Neeleshas Hundekari.
Anot jo, juvelyriniai dirbiniai – prabangos prekė, tarp kurios gamintojų dominuoja indų įmonės. „Cartier“ ir „Tiffany's“ šioje rinkoje užima nereikšmingą dalį“, – teigė N.Hundekari.
Vis dėlto Indijoje pagamintų prabangos prekių nėra gausu. Analitikai tikisi, jog vyriausybės programa „Make in India“ padėtį pakeis.
Kas skursta, kas maudosi piniguose
Kartais girdėti argumentų, kad neverta mesti pajėgų į šalį, kur kone 22 proc. gyventojų, kurių bendras skaičius – 265 mln., gyvena žemiau skurdo ribos, dienai skirdami mažiau nei 1,25 JAV dolerio (1,11 euro).
Tačiau gėrimų klausimais konsultuojančios „All Things Nice“ vykdomasis direktorius Nikhilas Agarwalas ragina žvelgti į visą paveikslą, ne tik į jo paskiras dalis.
„Negalima nuneigti skurdo lygio, – pripažįsta N.Agarwalas. – Tačiau vienas Indijos visuomenės sluoksnių turi tiek pat ar net daugiau pinigų nei pasaulio turtingieji“.
Jei gali sutaupyti, sutaupys
Tam, kad Indijoje pagaminta prekė taptų populiari užsienyje, pirmiausia ji turi išpopuliarėti pačioje Indijoje.
Dviems kosmetikos priemonių ženklams – „Forest Essentials“ ir „Kama Ayurveda“ – pavyko to pasiekti.
Arbatos „No.3 Clive Road“ parduotuvę turinčiai Radhikai Choprai užsienio rinkos – viena ambicijų. Tačiau tarp jos tikslų – ir siekis vietoje išaugintą ir čia pat supakuotą produktą parduoti Indijos rinkoje kaip prabangos prekę.
Jai teko spręsti dilemą, su kuria susiduria ir tarptautiniai prabangos prekių ženklai: kaip priversti vartotojus Indijoje už prekę mokėti tiek pat, kiek už ją pakloja Singapūre, Niujorke ar Londone?
Atsakymas paprastas: būti pragmatiškai.
Įprastai tarptautiniai prabangos prekių ženklai, tokie kaip „Dior“ ar „Louis Vuitton“ Indijoje savo gaminius siūlo įsigyti už tokią pat kainą, kaip ir kitur pasaulyje.
„O mes esame kur jas jautresni savo klientų perkamajai galiai, todėl besiplėsdami prekes siūlome įsigyti mažesne kaina“, – pasakojo arbatos pardavėja.
N.Agarwalas tokiam požiūriui pritaria, mat net ir pasiturintys indai nešvaisto pinigų į kairę ir dešinę. Tai jiems įaugę į kraują.
Parengta pagal bbc.co.uk.
