Per pastaruosius metus tai jau penktas kartas, kai bendrovės „Šiaulių vandenys“ specialistų akys nukrypo į odos perdirbimu besiverčiančią įmonę „Odos gaminiai ir Ko“.
Šįkart teršalų kloaka aptikta greta įmonės tvoros. Chromo junginių tvaikas buvo toks stiprus, kad neapsikentė netoliese esančios Šiaulių aviacijos bazės atstovai – paskambino į „Šiaulių vandenų“ įmonę.
Dalyvaujant Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams, buvo paimti ir ištirti keli mėginiai.
Tiek „Šiaulių vandenų“ bendrovės, tiek nepriklausomos laboratorijos tyrimo duomenys sutapo – į kariškių teritoriją patekusiame skystyje chromo koncentracija daugiau kaip 110 kartų viršijo didžiausią leistiną ribą.
Aptiko slaptą vamzdyną
Bendrovės „Šiaulių vandenys“ specialistai apžiūrėjo ir Šiaulių aviacijos bazės, ir greta esančios bendrovės „Odos gaminiai ir Ko“ teritoriją.
Ties įmonės sklypo riba su kariškių teritorija pastebėta, kad kažkas buvo atkasęs nenaudojamą šilumos trasą ir į ją nukreipęs nuotekas. Jos buvo plukdomos į kariškių teritorijoje esantį vandentiekio šulinį.
Kariškių turimi dokumentai parodė, kad vandentiekio kamera yra sujungta su drenažo sistema.
„Tai patvirtino nuogąstavimus, kad chromo junginiais gali būti užteršta didžiulė teritorija“, – sakė bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius.
Paneigė verslininko versiją
Bendrovės „Odos gaminiai ir Ko“ vadovas Vytautas Bunikis dievagojosi, kad įmonė nėra susijusi su aptiktais teršalais.
Anot verslininko, iš šios apleistos šilumos trasos įmonė techninėms reikmėms naudojo paviršinį vandenį.
Tačiau „Šiaulių vandenų“ atstovai specialia įranga nustatė, kad įmonė negalėjo to padaryti, mat nuolydis – ne į gamintojo, o į šilumos trasos pusę.
Chemikalais užteršta teritorija nepriklauso įmonei „Šiaulių vandenys“, todėl apie tai pranešta aplinkosaugininkams.
„Kreipėmės į aplinkosaugininkus prieš gerą savaitę, siūlėme jiems padėti, bet kol kas nesulaukėme jokio atsakymo“, – stebėjosi „Šiaulių vandenų“ vadovas.
Įmonę pričiupo ne kartą
Praėjusiais metais „Šiaulių vandenų“ specialistai tris kartus buvo pričiupę šią odos perdirbimo įmonę.
Pirmą sykį nuotekų skaitiklyje aptikta įkišta 25 milimetrų skersmens žarna – taip buvo galima išvengti teršalų patikros.
Kitą dieną užfiksuotas savavališkas prisijungimas prie uždarytų nuotekų tinklų.
„Šiaulių vandenų“ įmonė dėl šių nusikaltimų kreipėsi į prokuratūrą.
Apskaičiuota, kad bendrovei padaryta beveik 100 tūkstančių eurų žala.
„Pusmetį siūlėme klientui pasirašyti sutartį, pagal kurią už nuotekų sutvarkymą būtų atsiskaitoma pagal deklaruotąją taršą. Tačiau V.Bunikis nesutiko įrengti taršą fiksuojančios sistemos“, – prisimena J.Matkevičius.
Kai darbuotojai atvažiavo atjungti gamyklos nuo nuotekų tinklų, pastebėta, kad į sistemą paleistas odos perdirbimo pramonėje susidarantis dumblas. Ištyrus šią košę paaiškėjo, kad chromo koncentracija leistiną ribą viršija net 1810 kartų.
Kaltininko taip ir nerado
Verslininkas V.Bunikis pernai suskubo kelti triukšmo dėl tariamo persekiojimo. Jis pareiškė teiksiąs 3 tūkstančių eurų ieškinį už kiekvieną prastovos dieną.
Įmonės savininkas tikino, kad žarna buvo skirta ne nuotekoms išleisti, o vamzdynui valyti. V.Bunikis spėliojo, kad teršalus išpilti galėjo iš kito miesto atvažiavę konkurentai: „Mano asmenine nuomone, teršalai atvežami iš Kėdainių ir išpilami čia.“
Šiaulių prokurorai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą, bet jį nutraukė, nes nenustatė kaltininko.
Šį sprendimą bendrovė „Šiaulių vandenys“ apskundė.
Be to, teisme nagrinėjama byla, kurioje vandentvarkos įmonė yra pareiškusi bendrovei „Odos gaminiai ir Ko“ beveik 28 tūkstančių eurų ieškinį dėl viršytos taršos.
