Rublio kritimas visiškai dėsningas esant tokiam neigiamam išoriniam fonui, įsitikinęs Rusijos akcinio komercinio banko „Metallinvestbank“ operacijų užsienio valiutų ir pinigų rinkose vadovas Sergejus Romančiukas, kurį cituoja „Vedomosti“: naftos kaina nukrito iki ekstremalių žemumų, rublis galėtų kainuoti ir pigiau, valiutų prekybos apyvarta gana didelė – maždaug 9 mlrd. dolerių pirmadienį 17.00 val. Maskvos laiku.
Vakar valiutą pardavinėjo eksportuotojai, kitaip rublio savijauta būtų buvusi kur kas blogesnė, teigia S.Romančiukas. Pasak jo, paprastai, kai vyksta tokie sprogimai, rinkos nepastovumas tęsiasi ne vieną dieną. Kursas liks nestabilus, jis svyruos vienu-dviem rubliais per dieną.
„Nepasakysi, kad eksportuotojų iki tol nebuvo, įplaukos buvo parduodamos dažniau ir ritmingiau, negu, tarkime, prieš metus, – pastebi „Credit Suisse“ vyriausiasis ekonomistas Rusijoje Aleksejus Pogorelovas. – Bet kol kas tai nelabai tepadeda“. A.Pogorelovas mano, kad užsienio valiutos įplaukų privalomo pardavimo dalis gali ir padidėti, bet vertinant absoliučiais skaičiais šie pardavimai labai neišaugs, kai naftos kainos taip sparčiai krenta.
Pasak A.Pogorelovo, biudžetui dabartinis rublio nuvertėjimas yra neutralus, jis tik šiek tiek kompensavo naftos kainų kritimą. „Vedomosti“ cituoja jo žodžius: „Naftos ir rublio kainos santykis kol kas vidutiniškai patogus. Tačiau išlaidos auga greičiau, negu užfiksuota tuose orientyruose, kurie numatyti biudžete, tai yra didelė rizika sistemai. Rublio nuvertinimo būtinybę diktuoja ne mažos rublinės pajamos iš naftos, o greičiau kaip tik didėjančios išlaidos“.
Vietinės problemos pasitraukė į antrą planą, vakarykštės griūties priežastys – grynai išorinės, paskui jas ir žengia Rusijos rinka, įsitikinę analitikai: rekordinis naftos kainų kritimas, Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas, griūtis jos fondų biržose ir po to prasidėjęs kritimas Europos ir JAV biržose.
„Globalios rinkos dalyviai yra akivaizdžiai susirūpinę padėtimi besivystančiose ekonomikose, ypač svarbus tas faktas, kad Kinija devalvavo savo valiutą, – sako „Sberbank CIB“ atstovas Billas Belleris. – Investuotojai išparduoda rizikingus aktyvus, tai liudija indeksų dinamika – JAV ir Europos indeksai sumažėjo 5-7 procentais. Per keletą artimiausių prekybos sesijų nepastovumas gali išsilaikyti visose rinkose ir apimti visas aktyvų rūšis“.
Aktyvai vakar energingai buvo išparduodami ir Maskvos biržoje : per dieną MMVB (rus. ММВБ) indeksas nukrito 1,75 procento (iki 1634,14 punkto), RTS (rus. РТС) smigo 4,94 procento (iki 724,73 punkto). Per dieną MMVB ir RTS buvo sumažėję atitinkamai 3,58 ir 7,1 procento ir pasiekę gruodžio mėnesį užfiksuotas minimalias vertes.
Pasak B.Bellerio, vakar investuotojai pardavinėjo naftos kompanijų akcijas, kadangi dabar rizikingiausios yra tos kompanijos, kurios gauna pajamas iš žaliavų pardavimo. „Rosneft“ akcijos vakar atpigo 3,4 proc., „Bašneft“ – 4,7 proc., „Lukoil“ – 2,69 procento.
Investuotojai atsikrato ne tik žaliavų gavybos bendrovių akcijų, bet ir bankų akcijų, kadangi šie pirmiausiai gali nukentėti nuo ekonominio aktyvumo sumažėjimo, kreditų negrąžinimo rizikos didėjimo, nacionalinės valiutos susilpnėjimo ir būtinybės papildomai priskaityti rezervų, vardija „UFG Wealth Management“ analitikas Alkeksejus Potapovas.
Vakar „Sberbank“ paprastosios akcijos atpigo 1,9 proc., privilegijuotosios – 1,79 proc., „VTB“ (rus. ВТБ) – 3,17 procento.
„Buvo išpardavinėjamos visų Rusijos bendrovių akcijos, ir dar ištisais blokais. Prekyba akcijomis Maskvos biržoje į dienos pabaigą pasiekė 400 mln. dolerių – tai praktiškai triguba vidutinė dienos apyvarta. Globalių „margin calls“ (brokerio reikalavimų, kad investuotojas papildomai padėtų grynųjų pinigų ar vertybinių popierių galimiems nuostoliams padengti – Red.) nematyti, galimas daiktas, jie pasirodys rytoj, jeigu naftos kainos kritimo tendencija išsilaikys. Kol kas teigiamų signalų Rusijos fondų rinkai nenusimato“, – pastebi Finansų grupės BKS biržos makleris Maksimas Riabovas.
„Credit Suisse“ vyriausiasis ekonomistas Rusijoje Aleksejus Pogorelovas tikisi, kad pasaulio centriniai bankai imsis stimuliavimo priemonių – jos leis normalizuoti padėtį pasaulio finansų rinkose.
„Bet nemanau, kad Rusijos CB yra pasirengęs veikti taip pat agresyviai, kaip pernai gruodį, – abejoja jis. – Greičiausiai mes nepamatysime palūkanų normų pakėlimo, ir CB apsiribos simboline pauze rugsėjį vyksiančiame posėdyje“.
Parengė Leonas Grybauskas
