Tyrimai parodė, kad šiuo metu daugiau nei du trečdaliai Rusijos gyventojų taupo net maisto sąskaita.
O ką daryti, kai kainos auga, tik atlyginimai – ne?
Tiesa, algos mažėja. Bent jau kai kurių aukščiausių valstybės valdomų įmonių vadovų. Tačiau jos vis tiek išlieka kosminės.
Sumenko, bet nedaug
„Gazprom“ netenka rinkų Vakarų Europoje. Užtat koncerno vadovai kol kas pinigus semia rieškučiomis – palyginti su 2014-ųjų pirmuoju pusmečiu, šįmet jo valdybos narių algos ir premijos sumenko vos 3 procentais – iki 1,086 mlrd. rublių (dabartiniu kursu – beveik 15 mln. eurų).
Kiekvienam iš 17 valdybos narių šįmet per pirmąjį pusmetį teko po 64 mln. rublių (per 880 tūkst. eurų).
Kur kas kukliau verčiasi 25 bendrovės „Rusijos geležinkeliai“ valdybos nariai: jiems šįmet išmokėta 4,6 proc. mažiau nei pernai – po 24 mln. rublių (331 tūkst. eurų).
„Rosneft“ tiesiog klesti
Užtat valstybinės kompanijos „Rosneft“ vadovai tiesiog maudosi piniguose – per pusmetį 12 žmonių susižėrė net 2,773 mlrd. rublių (38,27 mln. eurų).
Tiesa, lygybe šioje įmonėje nė iš tolo nekvepia. Mat didžioji dalis šių pinigų atitenka kompanijos vadovui Igoriui Sečinui, o pirmasis viceprezidentas Erikas Lironas gauna tik iki 50 proc. jo atlyginimo. Kitiems viceprezidentams atitenka dar mažiau – po 20–40 proc.
Vis dėlto įsidarbinti „Rosneft“, nors jai ir jos vadovams Vakarai taiko sankcijas, yra daugelio rusų svajonė. Kaip nebus, jei vidutinė mėnesio alga čia siekia 235 tūkst. rublių (3,24 tūkst. eurų).
„Gazprom“ vidurkis – 83,7 tūkst. rublių (1,16 tūkst. eurų), o geležinkelių bendrovės – mažiau nei 40 tūkst. rublių (550 eurų) per mėnesį.
Apie lygybę tik pakalbėjo
Įdomūs ne tik šie skirtumai. Paaiškėjo, kad „Rosneft“ vadovų algos yra 81 kartą didesnės nei pavaldinių. „Gazprom“ kompanijoje šis skirtumas siekia net 127 kartus.
Dar prieš metus buvo matyti pastangos pakeisti tokią padėtį. Tuomet Rusijos darbo ir socialinės apsaugos ministerija parengė vyriausybės nutarimą, pagal kurį valstybės įmonių ir įstaigų vadovų atlyginimas negali viršyti vidurkio daugiau nei 8 kartus.
Tuomet ministerijos atstovas Sergejus Gorbarecas tikino, kad bus įtrauktos ir premijos, ir kompensacijos, ir paskatinimai, ir kitokios išmokos, kad tik nelygybė sumažėtų.
Tačiau per tiek laiko niekas nepasikeitė – projektas iki šiol tobulinamas.
Šiame fone tiesiog vargeta atrodo prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pernai oficialiai gavo 7,65 mln. rublių (dabartiniu kursu – apie 105 tūkst. eurų) algos.
Tiesa, tai 20 kartų daugiau, nei gauna statistinis rusas.
Pavasarį sustiprėjęs rublis vėl silpsta
Dar prieš keletą mėnesių už JAV dolerį Rusijoje buvo mokama apie 40 rublių. Tačiau vakar šios šalies valiuta nukrito iki žemiausio lygio nuo vasario.
Vakarop Maskvos valiutų biržoje JAV dolerio kursas buvo 65,43 rublio, o euro – net daugiau nei 72 rubliai. Anot ekspertų, tokius pokyčius lemia toliau pamažu smingančios naftos kainos.
Tiesa, Rusijos gyventojai kol kas pernelyg neskuba atsikratyti rublių. Kaip parodė dviejų tyrimų bendrovių neseniai atliktos apklausos, dolerių ar eurų paklausa mažėja.
2009 metų liepą, kai visame pasaulyje siautė finansų krizė, kas ketvirtas Rusijos gyventojas atlyginimą rubliais skubėdavo išsikeisti į dolerius ar eurus. Šių metų liepą taip elgėsi tik 14 proc. apklaustųjų.
Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos pradžioje 30 didžiausių šalies bankų 74 proc. indėlių buvo laikoma rubliais, likę 26 proc. – užsienio valiuta arba investuoti į brangiuosius metalus. Tokios pat dalys buvo ir šių metų pradžioje.
