„Šiuo metu, esant nevieningiems pieno gamintojams, perdirbimo įmonės pieno gaminių rinkos kainų spaudimą gali lengvai perkelti ūkininkams, neieškodami kitų, galbūt, sunkesnių sprendimo būdų.
Įstatymas, kurį parengė ministerija ir patvirtino Seimas, sukurtas ne pieno supirkimo kainoms reguliuoti, bet santykiams tarp atskirų pieno rinkos dalyvių – pieno pirkėjų ir pardavėjų“, – dar kartą neseniai įsigaliojusį teisės aktą gynė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Jos teigimu, pieno sektorius visada buvo viena stipriausių žemės ūkio šakų, toks jis turi išlikti ir toliau. Būtent todėl Žemės ūkio ministerija parengė Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą ir kitus teisės aktus, kurie turėtų įlieti ramybės į pieno rinką.
Teisės aktams – trys savaitės
Kaip ir įstatymas, taip ir poįstatyminiai teisės aktai įsigaliojo nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Pagal juos pieno gamintojai ir pirkėjai gali pieną parduoti arba pirkti tik tuo atveju, kai tarp abiejų šalių yra sudaryta rašytinė sutartis.
Sutartyje privalo būti nurodyta pastovi (nekintanti) bazinių rodiklių pieno kaina. Gamintojams gali būti mokamos priemokos ar priedai už sutartyje numatytas sąlygas. Faktiškai supirktas pieno kiekis galės nukrypti tik 10 proc. nuo sutartyje nurodyto kiekio (iki šiol nukrypimo procentas nebuvo nurodytas), o apie siūlomus žalio pieno kainų pakeitimus šalys įsipareigos informuoti viena kitą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų raštu arba pasirašytinai.
Laukiama komisijos sprendimo
Dar viena naujovė, kuri turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų, gavus Europos Komisijos pritarimą – ant tam tikrų pieno produktų pakuočių turės būti nurodyta pieno kilmės šalis. Kai pienas primelžtas vienoje šalyje, etiketėje turi būti nurodoma ES valstybės narės ar trečiosios šalies pavadinimas arba trumpinys.
Jeigu pienas primelžtas ne vienoje šalyje, etiketėje nurodomos visų šalių pavadinimai arba jų trumpiniai arba tai, jog pieno kilmės šalis – ES.
Toks sprendimas priimtas remiantis vartotojų pageidavimais, kurie išsiaiškinti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto užsakymu atliktus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.
Tyrimo rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones ir pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą ir pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį. Atsakant į klausimą, ar vartotojams svarbu, ar nesvarbu, kad pienas ir jo produktai būtų paženklinti, nurodant informaciją apie žalio pieno, iš kurio šie produktai pagaminti, kilmės šalį, didžioji dalis respondentų, t. y. 67 proc., pasirinko atsakymus, kad jiems tai labai svarbu.
Bendraus su agentūra
Liepos pabaigoje buvo patvirtintas žemės ūkio ministrės įsakymas, kuriuo nurodoma, kad žalio pieno pirkėjas, norėdamas sumažinti pieno supirkimo kainą 3 procentiniais punktais, privalės savo sprendimą paaiškinti ir pagrįsti Rinkos reguliavimo agentūrai.
RRA, įvertinusi visas aplinkybes – kainas pasaulio rinkose, pirkėjo finansinius duomenis, priims sprendimą, ar toks sumažinimas yra pagrįstas. Taip pat buvo nuspręsta, kad žalio pieno pirkėjai teiks duomenis apie save ir supirktos žaliavos kiekį VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Duomenys bus suvedami į Pieno apskaitos informacinę sistemą, kuria galės naudotis Rinkos reguliavimo agentūra, atsakinga už įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą.
Prašys paramos
Ministerija daro viską, kas įmanoma, kad padėtų pieno gamintojams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pakvietė Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių vykti kartu į susitikimą su Europos Komisijos komisaru Philu Hoganu.
Susitikimas planuojamas rugpjūčio 24 d. Žemės ūkio ministrė ketina prašyti 32 mln. eurų paramos pieno gamintojams.
