Schema veikia be priekaištų, jei verslininkas negauna savivaldybėje leidimo įrengti išorinę reklamą. Tada telieka smulkmena – nemokėti vietinės rinkliavos ir ramiai krautis pinigus.
Teisiniu precedentu tapusi istorija pernai įvyko sostinėje, o dabar ta pačia logika – nėra oficialaus leidimo, todėl ir nereikia mokėti rinkliavos – nutarė vadovautis ir Šiaulių apygardos administracinis teismas.
Prokurorai sulaukė niukso
Šiauliuose kurį laiką išvis niekas nežinojo, kiek mieste yra įteisintų reklamos įrenginių, niekas nekontroliavo verslininkų. Todėl kiekvienais metais į miesto biudžetą įkapsėdavo vis mažiau mokesčių.
Pirmasis apie tai prieš kelerius metus prabilo dabartinis meras Artūras Visockas. Po politiko kreipimosi Šiaulių apygardos prokuratūra nusprendė pasidomėti bent vienu reklamos stendu miesto centre.
Paaiškėjo, kad stendo savininkė bendrovė „Šiaulių reklama“ per beveik ketverius metus nesumokėjo daugiau kaip 15 tūkst. eurų rinkliavos.
Tačiau prokuratūra 2014 m. vasarį gavo teismo niuksą: nustatyta, kad nėra suėjusi senatis nuo pažeidimo datos, todėl ginti viešąjį interesą suskubta pernelyg anksti. Teismas išaiškino, kad rinkliavos nemokančius verslininkus drausminti turi pati savivaldybė.
Reklamavo prekybos centrą
Tada ieškinį pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
Savivaldybės teisininkų užduotis buvo gerokai paprastesnė, nes prokuratūra anksčiau buvo surinkusi visus dokumentus.
Mat prie senojo viaduko esančiame reklamos stende visada kabojo to paties užsakovo – prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ reklama.
Taip ir buvo nustatyta, kad nuo 2009 m. vasario iki 2013 m. pradžios ant Tilžės gatvės 103 pastato sienos buvo kabinamos 70–72 kvadratinių metrų ploto iškabos.
Pagal tuo metu galiojusius įkainius, už kvadratinį metrą reklaminio ploto per dieną savivaldybei turėjo būti mokama po 0,17 euro.
Per visą šį laikotarpį už reklamą ant šio stendo į miesto biudžetą nepateko per 15 tūkstančių eurų.
Bendrovės „Šiaulių reklama“ atstovai neneigė, kad teikė paslaugas neturėdami leidimo. Jie tikino manę, jog už reklamą ant privačios nuosavybės rinkliavos mokėti išvis nereikia.
Savivaldybės atstovai savo ruožtu įrodinėjo, kad atsakovas gavo pajamų, todėl privalo mokėti rinkliavą, rašo „Lietuvos rytas“.
Landos bus užkamšytos
Šiaulių apygardos administraciniam teismui paskelbus sprendimą, nustebti turėjo abi pusės.
Teisėjo Žano Kubecko nutartyje išaiškinta, kad išorinei reklamai įrengti leidimas nebuvo išduotas, dėl jo išdavimo į atsakovą niekas nesikreipė, todėl stendas negali būti vietinės rinkliavos objektas.
Šiaulių savivaldybės vadovai vis dėlto nusprendė teikti apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Specialistams nurodyta iki metų pabaigos užkamšyti visas landas, kuriomis naudojasi išorinės reklamos verslu užsiimantys verslininkai“, – sakė meras A.Visockas.
Šešėlio tramdyti netgi nesistengė
Šiaulių miesto įplaukos iš rinkliavos už išorinę reklamą didėjo kasmet nuo 1999 iki 2009-ųjų. 2008 m. į biudžetą gauta beveik 180 tūkst. eurų, o įmonės liko skolingos dar beveik 50 tūkstančių eurų.
Nuo tada pajamos iš išorinės reklamos tik mažėjo, o savivaldybės vadovai atleido vienintelį reklamos sritį kuravusį specialistą.
Jis prasitarė, kad valdžia jam draudė kištis į reklamos reikalus: „2009–2011 m. į biudžetą nesumokėta per 300 tūkstančių eurų, o neįteisinti buvo apie 99 proc. visų reklamos plotų.“
