Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pritarė Mokesčio už
valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms. Posėdyje teigta,
kad didesnis mokestis sieks apie 20 proc. gintaro rinkos vertės,
Europos Sąjungoje jis svyruoja apie 15-25 procentų, o gintaro rinkos
kaina šalyje paskutinį kartą buvo nustatyta 1992 metais.
Premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams po Vyriausybės
posėdžio tvirtino, kad mokesčių padidinimas neturėtų atbaidyti
potencialių gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso dalyvių.
„Jei žiūrėti į pasaulinę praktiką ir įvertinti gintaro
paklausą bei kainą, tai kaina yra žymiai didesnė. Tai nėra
prekė, kuri parduodama pigiai“, – kalbėjo premjeras.
Mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą siūloma didinti nuo
20,2 euro iki 280 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija yra iki
40 milimetrų, ir iki 900 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija
yra didesnė kaip 40 milimetrų.
Aplinkos ministerijos teigimu, patvirtinus naujus mokesčių
dydžius, preliminariais skaičiavimais, už išgautus gintaro
išteklius iš Juodkrantės telkinio iš viso būtų gauta apie 41
mln. eurų pajamų.
70 proc. šio mokesčio pajamų tektų valstybės biudžetui, 20
proc. – savivaldybės, kurioje išgaunamas gintaras, aplinkos apsaugos
programai. Dar 10 proc. šio mokesčio pajamų būtų pervedama į
valstybės biudžetą Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti –
gintaro išteklių gavybos ir žvalgybos kontrolės priemonėms
įsigyti, monitoringui ir aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių
pareigūnų darbo užmokesčiui.
Aplinkos ministerijos teigimu, iki šiol Lietuvoje gintaras nebuvo
išgaunamas, tačiau sumenkus gintaro gavybai Rusijos Karaliaučiaus
srityje ir dėl to padidėjus šios žaliavos paklausai rinkoje,
situacija pasikeitė. 2014 metais net kelios įmonės Lietuvos
geologijos tarnybai pateikė prašymus dėl leidimo žvalgyti ir
išgauti gintarą Kuršių marių Gintaro įlankoje.
Atsižvelgiant į tai, kad gintaro žaliavos kaina per
pastaruosius dvejus metus išaugo net kelis kartus, jo ištekliai yra
riboti (Juodkrantės telkinyje, preliminariais vertinimais, siekia tik
112 tonų) o jų gavyba būtų vykdoma Jungtinių Tautų Švietimo,
mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) saugomoje Kuršių nerijos
teritorijoje, siūloma atitinkamai padidinti ir mokesčius už šiuos
gamtos išteklius.
Pataisomis taip pat ketinama nustatyti atskirą mokesčio tarifą
už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų
(SGD) terminalo veiklai – jo tarifas būtų 0,03 cento už kubinį
metrą. SGD terminalas iš Kuršių marių per metus numato paimti
apie 65 mln. kubinių metrų vandens, kuris naudojamą variklių
aušinimui, dujinimo procesui ir kitos reikmėms, todėl per metus
šio mokesčio pajamos būtų apie 195 tūkst. eurų.
Įstatymo pataisos turėtų įsigalioti nuo 2016 metų pradžios,
joms dar turi pritarti Seimas.
