„Iš Vilniaus į namus – į Marijampolę ir aš važiuoju per Prienus. Taip ir arčiau, ir saugiau“, – patikino susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas.
Tad kas ką pirmiau įveiks – kelininkai valdininkus, ar valdininkai – kelininkus? Kol ir vieni, ir kiti kaunasi teismuose, į „Via Baltica“ magistralę kone kasdien kaukdami lekia policijos automobiliai. Nėra dienos, kad mirties kelyje, prasidedančiame už Kauno, siekiančiame Marijampolę ir sukančiame į Suvalkus, neįvyktų avarijų.
- Praėjusią savaitę „Via Baltica“ kelyje žuvo du žmonės, vienas jų – latvis. Liepos pabaigoje šiame kelyje užsimušė 22 metų sunkvežimio vairuotojas. Per metus šis kelias pražudo po kelias dešimtis žmonių, šimtai – sužalojami.
Šis kelias turi tapti kleturių eismo juostų magistrale. Bet jo atnaujinimo darbus, pasitelkę teismus, blokuoja ne kas kitas, bet kelininkai. Toliau teks skaičiuoti negyvėlius? – paklausėme A.Žvaliausko.
– „Via Baltica“ projektą „pažįstu“ kone nuo jo gimimo. Esu marijampolietis, ir žinau, kokie sunkumai jį persekioja.
Pernai spalį tapęs viceministru, spaudžiau žmones kaip įmanydamas, kad kuo greičiau būtų parengta konkursinė medžiaga ir paskelbti tie viešųjų pirkimų konkursai. Deja, viskas tebėra pakibę.
Buvome suplanavę, kad šiemet baigsime Mauručių ruožą – kad sutartis dėl jo rekonstrukcijos su rangovais bus pasirašyta balandį.
Bet nutiko taip, kad būtent šiandien, rugpjūčio 18-ąją, gausime Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. O jei teismai tęsis toliau, ko gero, šiemet darbų nebepajudinsime.
Šiuo metu yra paskelbtas rangos darbų konkursas „Via Baltica“ Kazlų rūdos ruožui rekonstruoti. Rugsėjo 14-ąją bus praplėšti vokai su pasiūlymais. Tačiau niekas negali garantuoti, kad konkursas nebus apskųstas teismui. Ir kad vėl nereikės varstyti teismų durų.
- Vieni kelininkai kurpia ieškinius, kiti – spjaudosi, kad visą vasarą teko sėdėti be darbo. Visi didieji projektai, kurių vertė siekia ir dešimtis, ir šimtus milijonų eurų, šiemet nė nepradėti. Pajudėjo tik Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo statyba. Teks perrašyti planus?
– Ir šitas projektas buvo atšildytas ne be teismų sprendimų. Nežinia, kaip viskas klostysis toliau.
Kitus projektus teks perkelti į 2016-uosius. Apmaudu. Juk viskas buvo parengta, su žemės savininkais taip pavyko sutarti. Atrodė, kad jokių trukdžių projektui nebėra, tačiau pagalius į jo ratus ėmė kaišioti konkursų dalyviai.
– O pinigai? Ar jų stygius netaps trukdžiu? Vien Kauno-Marijampolės-Suvalkų ruožo rekonstrukcijos I etapo vertė sukasi apie 38,5 mln. eurų.
– Kelio atkarpai nuo Kauno iki Marijampolės finansai yra jau numatyti, ir projektą jau būtų galima įgyvendinti. Bet tas vilkinimas... Tas bylinėjimasis su kelininkais teismuose mums tikrai nepadeda.
Viena, negalime panaudoti ES paramos lėšų, antra, visos tos tragiškos nelaimės šiame kelyje varo į neviltį. Ir ne mūsų valioje tai pakeisti. Ne ministerija perka rangos darbus ir ne ministerija sprendimus priima.
- O gal ministerija gali sugalvoti ir siūlyti Vyriausybei, kaip apskritai pertvarkyti tuos konkursus? Juk teismų sprendimai rodo, kad kelininkai-iš konkursų iškritę ieškovai yra neteisūs. Bet jie sausi išlipa iš balos. Ir už tai, kad sustabdė ne valdžiai, bet žmonėms gyvybiškai svarbius projektus, jiems negresia jokios materialinės sankcijos.
Gal verta pasimokyti iš lenkų? Jie, rekonstruodami „Via Baltica“, seniai mus aplenkė.
– Jei anksčiau mes, tiesdami kelius, ir pirmaudavome, dabar beviltiškai nuo lenkų atsiliekame. Ir dar ilgai atsiliksime. Juk mūsų konkursus apskundžia ir tos kelininkų įmonės, kurios juose nė nedalyvauja. Nežinia, kokio tikslo siekiama kurpiant tuos skundus. Kartais atrodo, kad taip tiesiog piktnaudžiaujama. Arba už kažką keršijama.
Reikia, kad ir Vyriausybė, ir Seimas į tai atkreiptų dėmesį ir pakeistų Viešųjų pirkimų įstatymą.
Ginkdie, neginu ir mūsų institucijų. Ir jose visko būna, ir beprasmių reikalavimų į konkurso sąlygas įrašoma.
Bet bent jau reaguojama į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas. Ir, jei įmanoma, supaprastinamos tos sąlygas. Tačiau abejoju, ar įstatymo pataisas priėmus, skundų teismams sumažės. Jei skundžiama specialiai – skundžiama tik tam, kad būtų trukdoma procesui, tai joks įstatymas tam nepastos kelio.
Galbūt nuo bereikalingų trukdžių gelbėtų tam tikro dydžio finansinis užstatas, paskaičiuotas atsižvelgiant į projekto vertę. Galbūt.
– O kaip lenkai tiems skundams užkerta kelią?
– Lenkai dirba kitaip. Valstybinės reikšmės projektai yra griežtai kontroliuojami. Valstybė pati viską suima į savo rankas. Pasirašoma sutartis ir dirbama, o paskui jau ginčijasi teismuose, jei tik to prireikia dėl atlygio ar kitų dalykų.
Gal ir galėtume parengti tipines konkursų sąlygas. Bet kartais vis dėlto reikia ir specifinių reikalavimų jose numatyti, kad nebūtų prasilenkta su ES direktyvomis.
Bet jei ginčai kyla dėl subjektyvių dalykų – dėl žmonių, kurie rengė konkurso sąlygas, tuomet – kas kita. Jei landas pirkimo sąlygos padaro valdininkai, juos reikia bausti. Bet jei sąlygos suderintos su VPT – teismai turi elgtis kitaip.
- Vairuotojai keikia kelininkus, kai jiems reikia apsisukti greitkelyje Vilnius-Kaunas vien tam, kad galėtų pakliūti į Grigiškes ar kitas gyvenvietes. Nesaugu ir Žiežmarių gyventojams, kurie turi pėstute kirsti šį greitkelį, kad pasiektų autobuso stotelę.
Žiežmarių ir Moluvėnų sankryžų statybos darbai pradėti, tačiau ginčas ir dėl šio pirkimo persikėlė į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą?
– Ta pati situacija. Visi kelių projektai, kuriems jau numatyta nacionalinio biudžeto lėšų (europinė parama paprastai pasiekia vėliau) ir kuriuos jau galima būtų pradėti, yra apskųsti teismams.
Vis dėlto bendrom jėgom visą šią situaciją privalu išnarplioti. Ir dar taip, kad viešųjų pirkimų procedūros vyktų sparčiau. Tik tuomet kelių būklė Lietuvoje ims gerėti.
Šiuo metu ir magistraliniai, ir krašto keliai yra apgailėtini. Jiems reikalingas skubus remontas, bet visa tai stabdo skundų lavina.
- O gal ir patys politikai? Juk Seimas vos ne metus laiko svarstė magistralinio kelio Vilnius-Utena likimą. Net speciali darbo grupė tam buvo sudaryta. Ir vis tiek projetas neišnėrė iš Seimo.
– Tai didelis, naujas projektas. Naujas tuo, kad jame išvien turi dirbti ir valstybė, ir verslas, o jo vertė taip pat milžiniška, siekia per 170 mln. eurų. Natūralu, kad Seimo nariams kyla klausimų.
Kita vertus, per tuos metus projekto duomenys paseno. Net ir tuomet, jei Seimas jam pritars, teks viską peržiūrėti. Nes ir paskolos palūkanos – jau kitokios, ir pelno marža, ir statybos darbų bei medžiagų kainos jau kitos.
Bet nevalia pamiršti ir to, kad per viešuosius konkursus reali statybos kaina sumažėja – maždaug 15 proc. skiriasi nuo skaičiuojamosios.
Bėda, kad laikas eina, ir kuo ilgiau projektas vilkinamas Seime, tuo labiau jis neatitinka realybės.
– Prezidentė D.Grybauskaitė pylos Susisiekimo ministerijai davė ir už tai, kad ji nesugeba suvaldyti pavaldžių įmonių. Pavyzdžiui, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neparengė taip su „Rail Baltica“ susijusių projektų, kad jiems būtų skirta ES paramos. O tiesiant geležinkelį, prireikia ir viadukų, ir kelių lygių sankryžų.
– „Rail Baltica“ projektui yra numatyta 115 mln. eurų ES paramos lėšų. Viską esame parengę, ir konkursus – paskelbę. Bet juk ir čia viskas stabdoma.
Yra advokatų, kurie sugeba rasti visokių kliaučių – net ne vietoje padėtų kabliataškių. Tad jei ne teismai, kelininkai dirbtų ir „Via Baltica“ Mauručių ruože, ir kitose šio mirties kelio atkarpose. Bet taip nėra. Metus pravargome, ir niekas nepajudėjo iš vietos.
