Šalti nervai nuo žaibo iškrovos neapsaugo, jei ta apsauga nepasirūpina blaivus protas. Žinoma, gaila tokiai apsaugai ištraukti iš kišenės 500 ar dar daugiau eurų. Tačiau paprastai užtenka vieno žaibo kirčio į namo kaminą, ir žaibolaidžiai akimirksniu iškyla ant kaimynų pastatų.
Kaskart, kai per Lietuvą praslenka žaibais besispjaudanti audra, o žaibo iškrovos sudegina pastatus ar išmuša iš rikiuotės brangią elektros įrangą, bendrovės „Ežiukai“, kaip ir kitų apsaugą nuo žaibo montuojančių įmonių specialistai privalo suktis viesulo greičiu.
– Ar žmonės šiais laikais dar bando patys įsirengti žaibolaidžius? – paklausiau įmonės „Ežiukai“ vadovo Ričardo Rimkaus.
– Tai – jau retenybė. Patys žmonės apsaugos nuo žaibo negali įsirengti jau vien dėl to, kad standartiniuose prekybos centruose nėra kokybiškų medžiagų – jomis net neprekiaujama. Reikia žinoti, kur jų gauti.
– Audroms praūžus jūsų įmonėje pagausėja persigandusių žmonių skambučių?
– Visada. Tik po to, kai nuo žaibo iškrovos įskeltos ugnies sudega pastatai ar žaibas juos apgadina, netoliese gyvenantys žmonės suskanta šauktis specialistų, kad šie įrengtų apsaugą.
– Maždaug prieš penkerius metus pigiausia apsauga nuo žaibo kainavo apie apie 1500-2000 litų. O kokios jos kaina dabar – pigiausia ir brangiausia?
– Kainos nekinta jau daugelį metų. Apsaugą įrengti kainuoja nuo 500 eurų iki 1000-1500 eurų. Pavyzdžiui, nedideliam sodo nameliui įranga kainuoja apie 500 eurus, bet jei stogo plotas didesnis, kaina pakyla dar 100-150 eurų.
Be to, kainai įtakos turi ne tik pastato stogo plotas, bet ir jo dangos rūšis. Kiekvienai jų naudojami tam tikri laikikliai, kad neprakiurdytume stogo – kad dangos nereikėtų gręžti.
– O kas apsauga nuo žaibo turi pasirūpinti daugiabučiuose? Bendrijų pirmininkai? Namų administratoriai?
– Ši apsauga įrengiama iš karto, pastačius namą. Tad gyventojams tai neturi kelti kokių nors papildomų rūpesčių.
Yra tik tam tikrų niuansų atnaujinamuose daugiabučiuose. Rengiant technines renovacijos sąlygas paprastai numatoma, kad reikia arba išsaugoti seną žaibosaugą, arba sumontuoti ją naują.
Visi daugiabučiai, net jei ir sovietmečiu statyti, privalėjo turėti žaibosaugą. Oficialiai (popieriusose), taip ir buvo, praktiškai jos neturėjo nė vienas – ji jau buvo beviltiškai pasenusi.
Todėl ir renovuojant pastatą paprastai nebebūna ko „atstatyti“. Todėl statybų įmonėms tenka pasirūpinti ir apsauga nuo žaibo. Ją įrengia specialistai, tad renovuotų daugiabučių gyventojai tikrai gali būti ramūs.
– O kiek kainuoja vidiniai žaibolaidžiai, saugantys nuo įtampos svyravimų?
– „Savivaliaujame“. Apsaugą nuo įtampos šuolių (viršįtampio) sumontuojame nė neklausdami užsakovų. Tai – būtinybė. Už juos atskirai nereikia mokėti.
– Ar pasitaiko klaidų, įrengiant apsaugą nuo žaibo, net jei tai daro ir specialistai?
– Specialistai irgi žmonės. Nors ir labai menka, klaidų tikimybė išlieka. Todėl yra inžinierių, kurie vėliau patikrina visus objektus, kuriuose darbuotojai sumontuoja įrangą.
– Įmanoma apsisaugoti nuo kamuolinio žaibo?
– Dar nėra sukurta tokios apsaugos. Kamuolinis žaibas yra labai retas reiškinys. Šioje „virtuvėje“ dirbu jau devintus metus, o dėl kamuolinio žaibo per tą laiką būta gal 10 skambučių, kai žmonės juos matė ir norėjo įsirengti nuo tokio žaibo apsaugos.
– Žmonės įsitikinę, kad apsauga nuo žaibo ne saugo, bet, atvirkščiai, pritraukia žaibo kirtį. Esą, tuomet žaibas kaskart šaudo aplink.
– Tai netiesa. Žaibolaidis žaibo „neprisivilioja“. Žaibolaidžių paprastai ant namo įrengiama po kelis. Jei žaibas „nori“ pataikyti į namo kiemą, jis ten ir trenks. Bet jei „norės“ pataikyti į sieną, to nepadarys, nes pataikys į vieną iš žaibolaidžių.
– O gal ramūs ir be žaibolaidžių gali būti žmonės, kurių sodybos apaugusios aukštais medžiais?
– Anaiptol. Medžiai, kokio jie bebūtų aukštumo, nėra žaibolaidžiai. Siūlyčiau dėl to ramiau nemiegoti. Žaibas juk trenkia ten, kur susidaro potencialų skirtumas tarp žemės ir debesies.
Žalą draudikai atlygina, bet kur gyvent?
Paprastai draudžiant gyventojų turtą, pastatai yra apdraudžiami nuo gaisro ir gamtos jėgų bei kitų rizikų. Tačiau ar daug žmonių perskaito draudikų sukurtas draudimo taisykles? O kas, jei jose parašyta, kad žala nebus atlyginta, jei pastate nėra įrengtos apsaugos nuo žaibo?
„Žala atlyginama, jei ir nėra įrengto žaibolaidžio. Bet vis teik, sudarant sutartis, rekomenduojame klientams jį įsirengti tam, kad turtas būtų apsaugotas nuo didelių nelaimių. Neretai žaibas ne tik sugadina elektros įrangą, bet ir sukelia gaisrą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė.
