Anot pašnekovo, Lietuvos viešojoje erdvėje Vakarų sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai neretai piešiamas ryškesnėmis spalvomis nei derėtų. „Manau, kad tame yra nemažas kiekis saviapgaulės. Kita vertus, sankcijų poveikį daugiausia akcentuoja politikai, o žiniasklaidos priemonės nekritiškai visa tai retransliuoja.
Daugelis Vakarų politikų šią sankcijų poveikio propagandą stiprina todėl, kad nenori įvedinėti naujų sankcijų. Iš dalies tai atitinka santykių su Rusija turinčio verslo interesus“, – pažymi ekonomistas.
V. Katkaus teigimu, kontrsankcijas Rusija įvedė ne todėl, kad labai „nemyli“ ES ar JAV: importą iš užsienio ji apriboja dar ir dėl to, kad taupo užsienio valiutą. Tačiau, pasak ekonomisto, „sankcijų karas“ šiuo metu naudingas tiek Rusijos, tiek Vakarų politikams, nes tai maskuoja liūdną padėtį pasaulinėje ekonomikoje, sumažėjusias prekybos apimtis.
Didžiausias smūgis – mažėjančios naftos kainos ir prekybos apimtys
Rusijos federalinis biudžetas yra itin jautrus energetinių išteklių kainoms tarptautinėse rinkose. Rusijos ekspertų skaičiavimais, šiuo metu 41 proc. visų federalinio biudžeto pajamų yra iš naftos ir dujų pardavimo užsienyje.
„Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pasakęs, kad Rusija turėtų įvertinti dabartines naftos kainas rinkoje (jos yra dvigubai mažesnės nei pernai), tuomet pamatys savo pajamas ir galės planuoti išlaidas artimiausiems trims ar penkeriems metams.
Žaliavų prekybos indekse prognozuojama, kad 2020 metais naftos kaina sieks 62 JAV dolerius už barelį. Tai yra kaina, artima šių metų vidurkiui. Jei prekiautojai nafta nesuklys, naftos kainos artimiausius penkerius metus ypatingai nekils, o Rusijai dėl to bus itin sunku“, – aiškina V. Katkus.
Ekonomistas pastebi, kad pasaulio prekybos apimčių indeksas pirmuosius penkis šių metų mėnesius mažėjo. Tai, anot pašnekovo, yra vienas iš naujos ekonominės krizės požymių.
„Jei ir birželio mėnesį jis mažės, pasitvirtins, kad pasaulis eina į naują recesiją. Tad ne tik naftos kainos gali būti žemos, gali sumažėti ir jos pardavimo apimtys. Patys rusai prognozuoja, kad Rusijos naftos pardavimo apimtys per artimiausius trejus metus gali sumažėti 5–10 proc. Tai reiškia, kad pajamos į federalinį biudžetą taip pat labai sumažės“, – dvi didelį smūgį Rusijos ekonomikai galinčias suduoti grėsmes įvardija V. Katkus.
Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Rusija eksportuoja daug metalų, tačiau šių kainos rinkoje pastaruoju metu taip pat krito apie 30 proc.
Girna po kaklu – bankrutuojantys regionai
Pašnekovas pažymi, kad Rusijos konsoliduotąjį biudžetą sudaro federalinis bei regionų biudžetai, o pastaruosiuose – daug rimtų bėdų.
„Rusijos ekonomistų skaičiavimais, 20 iš 83 regionų yra bankrutavę. Bankrutavusių regionų palaikymui reikia atseikėti finansų iš federalinio biudžeto, antraip jie visiškai nusibaigs“, – kalba pašnekovas.
Karas Ukrainoje tuština rezervus
Rusijos biudžeto pajamos mažėja, o išlaidos karinėms ir saugumo struktūroms, kurios, skirtingais skaičiavimais, ir taip sudaro 18–36 proc. biudžeto, didėja dėl karo Ukrainoje, pastebi ekonomistas.
„Jei skaičiuotume nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusijos centrinio banko rezervai per tą laiką sumažėjo nuo 524 mlrd. iki 361 mlrd. JAV dolerių., taigi, apie 30 proc.
Rusijos biudžetas šiuo metu yra deficitinis, tad jie savo biudžetą gali finansuoti tik iš šių rezervų. Kol biudžetas bus deficitinis, tol rezervai po truputį mažės“, – sako V.Katkus.
Vakarų sankcijos didina Rusijos ekonomikos jautrumą
Greta prastėjančios bendros ekonominės situacijos pasaulyje, stagnuojančios Kinijos ekonomikos, žaliavų kainų nuopuolio, Ukrainos karo dedamosios, Rusijos ekonomikos jautrumą didina ir Vakarų sankcijos.
„Sankcijų poveikis visoje šioje situacijoje yra 10–15 proc., panašiai, kaip ir karo Ukrainoje. Rusijos įmonės negali skolintis užsienio rinkose, o tai prisideda prie sunkios Rusijos įmonių būklės.
Rusijos įmonės ir bankai per pastaruosius 18 mėn. sugrąžino 170 mlrd. JAV dolerių skolų. Šiais metais jos dar turės sugrąžinti 86 mlrd., kitais – 104 mlrd. JAV dolerių. Tarp skolas privalančių sugrąžinti įmonių – beveik visos didžiosios Rusijos valstybinės kompanijos („Gazprom“, „Rosneft“, „Gazprom neft“, „Rusijos geležinkeliai“)“, – pažymi ekonomistas.
Pašnekovas skaičiuoja, kad Rusijos rezervą sudaro apie 361 mlrd., o šiais ir kitais metais reikia sugrąžinti apie 200 mlrd. JAV dolerių skolų. Tai reiškia, kad, esant deficitiniam biudžetui, Rusijos finansinė padėtis itin pablogės 2017-aisiais.
„Net Rusijos ekonomistai išsigandę, kad iki to laiko gali baigtis visi Rusijos rezervai.
Rusijai taip pat neparduodamos technologijos, tad šalis neturi jokio vidinio augimo šaltinio, kuris galėtų padėti patempti visą ekonomiką“, – sako V. Katkus.
