Visgi, mūsų verslas dar turi daug galimybių energiją vartoti efektyviau bei racionaliau ir taip auginti savo veiklos rodiklius, tapti konkurencingesnis. Manoma, kad paskatinus verslininkus investuoti į savo valdomų įmonių energetinį efektyvumą, Lietuvos pramonės ir energetikos sektoriuose 2020 m. energijos vartojimo intensyvumas sumažės ir taps tik 1,5 karto didesnis nei ES vidurkis. Prie to turėtų prisidėti ir 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės.
„Svarbu, kad visos investicijos į įmonių efektyvumą galėtų užtikrinti verslo augimą ilgajame laikotarpyje. Jeigu tai pasieksime, verslininkai ateityje jausis visapusiškai geriau ir saugiau, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Juozapas Preikša. – Šiuo metu valdžios įstaigoms yra iššūkis, kaip padaryti, kad ES fondų investicijų pinigai nebūtų tik įsisavinami, bet – investuojami ir atneštų ilgalaikės naudos. Manau, kad pats principas, kai įmonės energetiškai efektyviai įrangai įsigyti skolinasi pinigų iš kredito įstaigų, o, tarkime, ES fondai investuoja dengdami šių paskolų palūkanas, tai yra gera priemonė, kuri verčia verslininkus investuoti atsakingai ir tikslingai.“, – sako J.Preikša.
Padės su energetiniu auditu
„Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos pramonės įmonių vadovų supranta, kad, siekiant išlikti konkurencingiais rinkoje, būtina atlikti įmonių energetinį auditą, nustatyti silpniausias energetinio efektyvumo požiūriu gamybos proceso vietas ir būtent jose diegti auditorių pasiūlytas priemones, didinančias energijos vartojimo efektyvumą ir mažinančias energetines sąnaudas, – pasakoja Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius. – Deja, dalis vadovų vangiai vertina energetinio audito atlikimą įmonėje, teigdami, kad jų gaminama produkcija tebeturi paklausą rinkoje ir netikslinga skirti lėšų auditui. Tačiau jie neįvertina, kad kitos įmonės nuolat investuoja į veiklos energetinį efektyvumą ir išlieka konkurencingos, o pavėlavusieji, kaip rodo pasaulinė praktika, anksčiau ar vėliau bankrutuoja“.
Eskpertas sako, kad pagal ES fondų priemonę „Auditas pramonei LT“ pramonės įmonės skatinamos investuoti į energijos vartojimo auditą, kuris padės nustatyti įmonėje vartojamos energijos intensyvumą bei energijos vartojimo mažinimo galimybes, o taip pat parinkti atitinkamas priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti, kas, savo ruožtu, mažins įmonės veiklos kaštus ir didins jos konkurencingumą rinkoje.
Paraiškas finansavimui gauti pagal priemonę „Auditas pramonei LT“ gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, o taip pat didelės pramonės įmonės, jeigu energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su energijos vartojimo auditu, privalomu pagal Direktyvą 2012/27/ES.
2014–2020 m. laikotarpiu pagal priemonę „Auditas pramonei LT“ pramonės įmonių energijos vartojimo auditui atlikti planuojama skirti iki 7 240 500 Eur ES struktūrinių fondų lėšų bei pritraukti ne mažiau kaip 4 827 000 Eur privačių lėšų.
Mažins palūkanų naštą
Beje, įmonėms, kurios įsigis energetiškai efektyvesnius įrenginius, bus dalinai kompensuojamos paskolų palūkanos.
„Daliniu palūkanų kompensavimu galės pasinaudoti tiek labai mažos, mažos ir vidutinės pramonės įmonės, tiek didelės pramonės įmonės, kuriose bus atliktas energijos vartojimo auditas. Pagal dalinio palūkanų kompensavimo priemonę pramonės įmonėms už gautas paskolas ir finansinės nuomos (lizingo) sandorius bus kompensuojama iki 100 proc. sumokėtų palūkanų penkerių metų laikotarpyje, tokiu būdu bus didinamas pramonės įmonių energijos vartojimo efektyvumas ir mažinamas energijos vartojimo intensyvumas“, – aiškina V.Gricius.
Jis primena, kad pramonės įmonė – tai įmonė, kuri vykdo pramonės ekonominę veiklą, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių priskirtiną B sekcijai „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ (išskyrus šias ekonomines veiklas B 06 „Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba“, B 08.92 „Durpių gavyba“ ir B 09.1 „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“) ir C sekcijai „Apdirbamoji gamyba“ (išskyrus ekonominę veiklą C19 „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“).
Beje, Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plane yra nustatytas tikslas – iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrame Lietuvos galutinio energijos suvartojimo balanse sutaupyti 11,677 TWh galutinės energijos.
Diegiant įvairias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, apie 48 proc., arba 5,587 TWh galima sutaupyti energijos pramonės sektoriuje, tad galima teigti, kad įmonių konkurencingumas rinkoje gali padidėti.
