Bendrovės svarsto galimybes kreiptis į Europos Žmogaus
Teisių Teismą bei inicijuoti investicinį ginčą prieš Lietuvą.
Abejonių bendrovėms kilo po to, kai teismas elektroninėje teismų
sistemoje paskelbė priėmęs nagrinėti skundą, o vėliau pranešė, kad jį
atsisakė priimti.
Įtarimų bendrovėms kelia teismo veiksmai, kai liepos 10 dieną
elektroninėje teismų sistemoje Aukščiausiasis Teismas paskelbė bei
telefonu patvirtino, kad atrankos teisėjų kolegija priėmė nagrinėti
bendrovių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ kasacinį skundą ir
patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Raštinės darbuotoja teigė, kad tai patvirtinanti nutartis dėl
didelio užimtumo į sistemą bus įkelta kiek vėliau.
Po savaitgalio nutartis į sistemą nebuvo įkelta, nors įrašas
nebuvo panaikintas. Paskambinus telefonu teismo raštinės
darbuotojos nieko aiškaus pasakyti negalėjo. Liepos 14 dieną,
sistemoje buvo paskelbtas naujas įrašas su priešingu sprendimu –
bendrovių kreipimasis atmestas. Taip pat iškart buvo įkelta ir tai
patvirtinanti atrankos teisėjų kolegijos nutartis.
„Esame apstulbinti tokių Aukščiausiojo Teismo veiksmų. Kalbame
apie visuomenei svarbų, didelės vertės, beveik 90 milijonų eurų –
viešąjį pirkimą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis, kuriam
turėtų galioti aukščiausi skaidrumo standartai. Tokios situacijos,
su kuriomis susidūrėme, kelia abejonių, ar Lietuvos teismai
tinkamai užtikrina teisę į teisingą teismą“, – sako „Latvijas tilti“
valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas.
Po šio incidento „Latvijas tilti“ pateikė prašymą Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Rimvydui Norkui ištirti
susiklosčiusią situaciją. Šią savaitę paštu gautame teismo atsakyme
paaiškinama, kad įvyko darbuotojo klaida.
„Elektroninė teismų sistema EPP Lietuvoje veikia jau dvejus
metus. Per šį laikotarpį nei mes, nei teisininkai, su kuriais
konsultuojamės, nėra susidūrę su tokiu atveju, kad sistemoje
paskelbtas sprendimas dėl nutarties priėmimo būtų atšauktas. Tai
pirmas atvejis mūsų praktikoje, kuris, manome, yra labai rimtas
signalas, skatinantis sunerimti dėl teismų sistemos savarankiškumo,
todėl į jį privalome atkreipti dėmesį“, – sako „Kauno kelių“
juristė Laura Povilaitienė.
„Kauno kelių“ generalinio direktoriaus Ramūno Šilinio teigimu,
Lietuvoje nebėra aukštesnės institucijos, į kurią būtų galima
kreiptis objektyvaus ištyrimo ir įvertinimo – tiek dėl situacijos
Aukščiausiajame Teisme, tiek dėl konkurso teisėtumo klausimų.
„Mes padarėme viską, ką galėjome, kad būtų apginti Vilniaus ir
visos Lietuvos žmonių interesai ir teisė už kelius mokėti sąžiningą
kainą. Esame įsitikinę ir turime argumentų, kad konkurso sąlygos
buvo diskriminuojančios, o mūsų kreipimąsi Aukščiausiasis Teismas
atmetė nepagrįstai, todėl svarstome galimybes kreiptis į Europos
Žmogaus Teisių Teismą bei inicijuoti investicinį ginčą prieš
Lietuvą, kad šie klausimai būtų atsakyti“, – teigia G. Kamkalovas.
„Latvijas tilti“ Teisės departamento vadovo Vadimo Kolosovo
teigimu, atmesdamas „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ kasacinį
skundą, Aukščiausiasis Teismas rėmėsi argumentu, kad prašomi
išnagrinėti klausimai nėra teisės klausimai.
„Savivaldybė, skelbdama aplinkkelio konkursą, sujungė kelių ir
elektros linijos tiesimo darbus į vieną pirkimą, nors tai visiškai
skirtingi darbai. Panašų klausimą Aukščiausiasis Teismas jau yra
nagrinėjęs ir nusprendęs, kad savo natūra skirtingi objektai
neturėtų būti jungiami į vieną bendrą viešąjį pirkimą, jei yra
kitų, mažiau konkurenciją ribojančių būdų perkančiosios
organizacijos tikslams pasiekti. Už skirtingų darbų skaidymą į
atskirus viešuosius pirkimus pasisako ir Europos Sąjunga,
reglamentuodama viešuosius pirkimus“, – sako V. Kolosovas.
Pasak teisininko, savivaldybės paaiškinimas, kad ankstesniame
pirkime dėl darbų išskaidymo buvo patirta nuostolių, nėra pagrįstas
motyvas – tai tik prasto savivaldybės administracijos darbo pasekmė.
„Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo prašė įvertinti žemesnės instancijos – Apeliacinio ir
Vilniaus apygardos – teismų sprendimus dėl Vilniaus vakarinio
aplinkkelio konkurso teisėtumo.
L.Povilaitienės teigimu, Apeliacinis teismas vertindamas
konkurso sąlygas ir jo organizavimą padarė procedūrinių ir teisės
pažeidimų, todėl teismo prieitos išvados yra neteisingos ir
neteisėtos. Dalis šių sprendimų prieštarauja jau suformuotai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, neįsigilinta į ginčo esmę
ir svarbą, taip pat nepagrįstai atsisakyta kreiptis į ES Teisingumo
teismą išaiškinimo dėl ES Direktyvų taikymo Lietuvos teisėje.
Teisininkų vertinimu, jei įmonės galiausiai nuspręs kreipsis į
tarptautinį arbitražą ir bus patvirtinti įtarimai, kad Lietuvos
teismai, spręsdami Vilniaus vakarinio aplinkkelio konkurso
klausimą, neveikė nepriklausomai, toks sprendimas gali turėti
įtakos ir kitiems vykstantiems tarptautiniams teisiniams procesams,
kuriuose dalyvauja Lietuva, ar kuriuose keliamas Lietuvos teismų
nepriklausomumo klausimas.
