„Ispanams reikia pasižiūrėti į savo ekonominę ir socialinę
padėtį bei pagal tai vertinti, ko reikia jų šaliai, –
nepriklausomai nuo to, kas dedasi Graikijoje ar kur nors kitur“, –
sakė jis centro kairiosios stovyklos dienraščiui „El Pais“.
„Pavojus tapti Graikija visuomet yra, ir tai taps tikrove, jeigu
bus kartojamos tos pačios klaidos, kurios buvo primestos
Graikijai“, – pridūrė jis.
Ekonomistas J.Varoufakis, skelbiantis neortodoksines idėjas apie
euro zoną ir Graikijos skolų restruktūrizavimą, atsistatydino iš
finansų ministro posto kitą dieną po to, kai graikai nubalsavo
prieš tarptautinių skolintojų pasiūlytas finansinės pagalbos
sąlygas per liepos 5 dieną surengtą referendumą.
Graikijos vyriausybė vėliau sutiko netgi su dar griežtesnėmis
sąlygomis per derybų maratoną euro zonos viršūnių susitikime
liepos 12–13 dienomis.
Artėjant vėliau šiais metais vyksiantiems parlamento rinkimams,
Ispanijos premjeras Marianas Rajoy dažnai pateikia
kaip drastišką pavyzdį ekonomikos sąmyšį Graikijoje, gindamas
savo vyriausybės vykdomą krizės valdumo programą.
M.Rajoy konservatyvi Liaudies partija sako, kad tuo atveju, jeigu
nauja kairioji partija „Podemos“, kuri yra Graikijos
valdančiosios partijos „Syriza“ artima sąjungininkė, po
rinkimų priverstų pakeisti ekonomikos kursą, Ispanija gali vėl
nugrimzti į krizę.
Paklaustas apie Ispanijos vyriausybės pareiškimus, J.Varufakis
sakė, kad Graikija „tapo savotišku futbolo kamuoliu dešiniojo
sparno politikams, kurie primygtinai naudoja Graikiją, kad
pagąsdintų savo gyventojus“.
Ispanija 2013-aisiais išbrido iš penkerius metus trukusio
recesijų paženklinto laikotarpio, o vyriausybė prognozuoja, kad
šiemet šalies ekonomika augs 3,3 procento. Šis rodiklis yra daugiau
negu dvigubai didesnis lyginant su euro zonos šalių prognozuojamu
vidurkiu.
Madridas siekia, kad ateinančiais metais biudžeto deficitas
taptų mažesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip
reikalauja euro zonos sutartys.
Prognozuojama, kad šalies skolos šiais metais sudarys 98,5 proc.
BVP. Tuo tarpu Graikijos skolų našta sudaro daugiau negu 177 proc.
bendrojo vidaus produkto.
Tačiau nedarbo lygis Ispanijoje tebėra didelis – 22 proc.,
antrasis didžiausias euro zonoje po prasiskolinusios Graikijos.
M.Rajoy prognozavo, kad Ispanija 2014–2015 metais sukurs iš
viso milijoną darbo vietų.
