„Via Baltica“ projektas. Magistralinio kelio Vilnius–Kaunas Žiežmarių ir Moluvėnų sankryžos statyba. Marijampolės dviejų lygių sankryžos su „Rail Baltica“ geležinkelio vėže rekonstrukcija. Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas.
Tai didžiuliai ES lėšomis finansuojami projektai, kuriuos konkurso sąlygų neįvykdžiusios įmonės stabdo visais įmanomais būdais.
Tokia taktika ypač paplito pernai, kai į didžiulius užsakymus, finansuojamus ES lėšomis, ėmė kabintis Latvijos įmonės.
Kurpdamos ieškinius ir kaimynų, ir mūsų pačių kelių sektoriaus bendrovės ropščiasi nuo žemiausios iki aukščiausios teismų pakopos, prašydamos projektams pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir juos sustabdyti. Taip vilkinamas darbams atlikti numatytas laikas.
Paprastai už konkursų borto jos lieka dėl to, kad nepajėgia įvykdyti tokios apimties projektų ir neatitinka sąlygose numatytų kvalifikacijos reikalavimų ar pateikia neteisingą informaciją. Nepaisant to, dėl didžiulių užsakymų jos kaunasi tol, kol praranda paskutinę galimybę grįžti.
Galbūt konkursų pralaimėtojai liautųsi kabintis į ES paramos kąsnį nagais ir ragais, jei ypač pavojingame „Via Baltica“ kelyje ar magistralėje Vilnius–Kaunas žuvusių ir sužeistų žmonių artimieji sumanytų iš jų prisiteisti žalą.
Juk šie infrastruktūros projektai atsirado ne dėl to, kad Lietuva galėtų pūstis prieš kitas Europos valstybes.
„Via Baltica“ ir Vilniaus–Kauno magistralės yra vieni avaringiausių mūsų šalies kelių. Jų rekonstrukcijos projektai yra skirti susisiekimui tarp pagrindinių miestų pagerinti – padaryti kelius saugius eismo dalyviams.
Didieji kelininkų projektai ir jų vertė
Transeuropinis kelias „Via Baltica“: ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. Projekto vertė – 38,51 mln. eurų. Konkursą Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paskelbė 2014-ųjų spalį. Sutartys su rangovais dar nepasirašytos. Lietuvos Apeliacinis teismas 2015-ųjų liepos 17 d. atmetė vienų ieškovų – konkurso sąlygomis nepatenkintų įmonių ieškinį, tačiau ką tik atsivertė dar poros įmonių įteiktą apeliacinį skundą.
Magistralinis kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda – Žiežmarių ir Moluvėnų sankryžos statyba. Projekto vertė – 12,5 mln. eurų. Konkurso sąlygas teismams apskundė Latvijos ir Lietuvos įmonės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję įmonių ieškinius, jų netenkino. Skundą naginėja kasacinis teismas.
18,8 mln. eurų – su „Rail Baltica“ susijusio projekto vertė. Jis skirtas skirtingų lygių sankryžoms Marijampolėje rekonstruoti. Užsakovas – Marijampolės savivaldybė. Po teismų maratono su „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliais“ – iš konkurso iškritusiomis įmonėmis – jau pasirašytos sutartys su jį laimėjusiais rangovais.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas. Bendra projekto vertė siekia 89,69 mln. eurų, iš jų apie 84,8 mln. eurų – ES lėšos. Nors pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės skelbtam konkursui įmonės buvo pateikusios iki vasario 10 dienos, projekto sutartis po teismų maratono buvo pasirašyta po 5 mėnesių – liepos 15-ąją. „Kauno keliai“ bei „Latvijas tilti“, ginčydamos konkurso sąlygas, pasiekė ir Aukščiausiąjį teismą. Tačiau šis nepriėmė skundų, teigdamas, kad jie nepagrįsti.
Vilkinami projektai smukdo šalies ekonomiką
Egidijus Skrodenis
Laikinai einantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas
„Abu didieji projektai – ir „Via Baltica“ plėtra, ir Žiežmarių-Moluvėnų sankryžos statyba – bus finansuojami valstybės biudžeto ir ES paramos pinigais.
Abiem jiems lėšų numatyta iš 2014–2020 metų finansinio periodo. Projektus jau būtų galima pradėti įgyvendinti finansuojant nacionalinėmis lėšomis, nes ES parama paprastai mus pasiekia vėliau.
Nors dėl Žiežmarių ir Moluvėnų sankryžų statybos sutartis jau pasirašyta ir darbai pradėti, tačiau ginčas dėl šio pirkimo persikėlė į Lietuvos aukščiausiąjį teismą.
Toks projektų vilkinimas daro didelę žalą ir žmonėms, ir valstybės ekonomikai, ir pačiam verslui. Įmonių rietenos ir konkursų stabdymas joms pačioms nėra naudingi. Juk taip mažiau laimima užsakymų.
Tačiau, ko gero, jos laikosi principo: „Jei ne aš, tai ir niekas kitas.“ Verslas, ko gero, visiškai nenori prisiimti socialinės atsakomybės.
Pinigai, kurie skiriami kelių infrastruktūros projektams finansuoti, mokesčių pavidalu netrunka grįžti atgal į biudžetą. Esame apskaičiavę, kad kelių tiesybos projektų grąža – grįžtantis pridėtinės vertės mokestis už statybų medžiagas, pajamų mokesčiai nuo atlyginimų, mokesčiai „Sodrai“, akcizas už degalus ir kiti – siekia 60–80 proc.
Bet kai projektai vilkinami, viskas atidedama ateičiai. Maža to, vėliau įgyvendinant projektus sparčiai didėja ir sąnaudos. Statybinės medžiagos, kaip ir darbai, nuolat brangsta, todėl valstybė praranda daugiau lėšų.
Be to, ES paramos pinigai – riboti. Vėluojantys projektai pabrangsta, galiausiai tenka kurių nors iš jų atsisakyti arba daugiau jiems skirti nacionalinio biudžeto lėšų. O jų ir taip Lietuvos kelių priežiūrai trūksta.
Šiemet buvo planuota pradėti labai svarbius susisiekimo infrastruktūros projektus ir jiems panaudoti 111 mln. eurų naujojo finansinio periodo ES paramos lėšų, bet tai nebebus padaryta.
Po 4–6 mėnesius ir ilgiau viešųjų pirkimų procesuose strigo ir daugybė kitų projektų. O dėl darbų sezoniškumo šiemet jie nebus pradėti įgyvendinti ir bus panaudota daug mažiau ES paramos pinigų, nei planuota.“
