Kaip parodė 2014 metų mokesčių deklaracijos, Rusijoje gyvena 309 žmonės, kurių metų pajamos perkopė 1 mlrd. rublių (15,6 mln. eurų). Prieš metus tokių buvo 292.
6,6 proc. išaugo pusiau milijonierių skaičius – tų, kurių pajamos siekia per 500 mln. rublių (7,8 mln. eurų). Jų būryje – 453 Rusijos gyventojai.
Daugėja turtuolių
Mokesčių mokėtojų, kurių metų pajamos – per milijoną rublių (15,6 tūkst. eurų), Rusijoje yra 451 tūkst. – tai 13 proc. daugiau nei prieš metus.
Tiesa, patys mokesčių prievaizdai tvirtina, kad visi šie skaičiai iš piršto laužti.
Daugiausia tarp milijonierių – didelių įmonių vyriausieji vadybininkai, tarp jų ir užsieniečiai“, – interneto portale „Gyvasis žurnalas“ pareiškė Smuklininko slapyvardžiu prisistatęs mokesčių tarnybos atstovas.
Jis svarstė, kad tokie darbuotojai gauna „baltą“ atlyginimą ir yra priversti susimokėti 13 proc. mokesčių. Bet, be oficialių pajamų, jie turi ir šešėlinių pajamų, apie kurias valstybė nesužino, – premijos grynaisiais, dividendai.
„Manau, kad Rusijoje nerastume žmogaus, kuris sumokėtų mokesčius už visas gaunamas pajamas, jei jos perkopia 10 milijonų rublių per metus“, – savo nuomone dalijosi Smuklininkas.
Pinigai – į Europą
Tarptautinės konsultacijų bendrovės „New World Wealth“ duomenimis, 2014-aisiais Rusijoje gyveno 82 tūkst. milijonierių, jų turtą skaičiuojant jau JAV doleriais. Dauguma jų – per 52 tūkst. – įsikūrę Maskvoje.
Žurnalo „Forbes“ skaičiavimu, itin turtingų namų ūkių Rusijoje buvo 536. Ši šalis įsitaisė ketvirtojoje vietoje po JAV (4754), Didžiosios Britanijos (1044), Kinijos (983) ir Vokietijos (881).
Tačiau 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį Rusijos fiziniai asmenys į Šveicariją pervedė 962 mln. dolerių (879 mln. eurų), į Didžiąją Britaniją – 341 mln. dolerių (311 mln. eurų), į Vokietiją – per 200 mln. dolerių (183 mln. eurų). Finansų analitikai tikina, kad tai ne verslo pinigai, o turtingų rusų ir jų šeimos narių, kurie persikelia gyventi į Europą, asmeninės lėšos.
Skaičiuoja nuostolius
Rusijos laikraštis „Izvestija“ paskelbė ir kitokios informacijos apie rusų finansinę „gerovę“: Rusijos gyventojai kur kas dažniau vagia parduotuvėse.
Nuostoliai, atsiradę dėl trūkumų įmonėse ir sandėliuose bei dėl vagysčių parduotuvėse, 2014-aisiais siekė 930,4 mln. rublių. Šios žalos kaltininkai nebuvo rasti.
Kaip skelbia „Izvestija“, 2013-aisiais tokie nuostoliai siekė 638 mln. rublių. Ir tai tik ta dalis žalos, dėl kurios įmonių šeimininkai kreipėsi į policiją.
Vagysčių – vis daugiau
„Lietuvos ryto“ korespondentas, norėdamas patikrinti šiuos duomenis, kreipėsi į trijų tinklams priklausančių parduotuvių – „Spar“, „Piatioročka“ ir „O’Key“ vadovus.
Pašnekovai kartojo tą patį: „Praėję metai dar buvo pakenčiami, o šiemet vagysčių padaugėjo vos ne dvigubai.“ Jų žodžiais, profesionalūs vagys įvykdo vos ketvirtadalį ar trečdalį visų vagysčių, o didžioji dalis vagišių – pensininkai ir kiti mažas pajamas gaunantys asmenys.
„Nutveri močiutę su 200 gramų pakuote sviesto ar varškės ir pagalvoji, kad geriau pati už ją sumokėsi“, – kalbėjo tinklo „O’Key“ parduotuvės direktoriaus pavaduotoja Viktorija. Akivaizdu, kad tokios vagystės – iš vargo.
Dirbantys vargšai
Aukštosios ekonomikos mokyklos Pajamų ir gyvenimo lygio analizės centro direktorė Lilija Ovčarova patvirtino: „Realusis gegužės darbo užmokestis 2015-aisiais sudarė 86 proc. to, kuris buvo tą patį 2014 metų mėnesį.
Tokio kritimo nebuvo pastaruosius 17 metų – nuo 1998 metų.
Ypač vargingai gyvenančių žmonių skaičius išaugo tarp prastai apmokamų darbininkų statybos, žemės ūkio, komunalinių paslaugų sektoriuose.“
Pasak L.Ovčarovos, 80 proc. šių žmonių turi šeimas, kuriose auga vaikai. Dar viena rizikos grupė – vaikų dar neauginančios studentų šeimos.
„Dirbantys žmonės sudaro 60 proc. vargstančiųjų. Tokia Rusijos specifika – dirbantys vargšai“, – sakė tyrimų centro vadovė.
