– Aš ir dabar dirbu su Lietuva. Esu advokatas, turiu teisinių paslaugų įmonę. Taip pat dirbu su Italijos ambasada, padedu problemų turintiems italams ir įmonėms, kurios turi interesų Lietuvoje. Būtent dėl savo darbo pobūdžio kasdien turiu ryšių su Lietuva, – pasakojo teisines paslaugas Lietuvoje ir Italijoje teikiantis verslininkas.
– Ar ši Lietuvos ekspozicija gali padėti sustiprinti Lietuvos ir Italijos ekonominius ryšius?
– Taip, nes daug italų atvažiuoja į „Expo 2015“ ir čia randa gausybę įdomių dalykų apie Lietuvą. Esu tikras: yra daug sričių, kuriose galėtume bendradarbiauti.
Dar būdamas Italijos prekybos rūmų prezidentu kartu su kolegomis stiprinau tuos ryšius. Į Lietuvą atvykdavo daugybė Italijos įmonių atstovų ir toliau jie važiuoja siūlyti savo produktų. Jie randa ir Lietuvoje ką pirkti. Tačiau dar ne visi italai žino, kad Lietuvoje yra tokio aukšto lygio produkcijos.
– Kokių sričių verslininkus labiausiai domina Lietuva?
– Maisto pramonės. Italai taip pat ieško galimybės parduoti itališką vyną.
– Kas nutiko, kad, septynerius metus praleidęs Lietuvoje, vieną dieną nusprendėte grįžti į Italiją?
– Esu vienturtis. Tėvas turėjo rimtų sveikatos bėdų, todėl turėjau grįžti į Italiją. Tačiau galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad man labai patiko gyventi Lietuvoje, nes ten suradau tai, ką Italija jau prarado. Lietuviai turi daug noro ir entuziazmo nuveikti ką nors rimta ir svarbaus.
– Jūs buvote meilės emigrantas?
– Iš pradžių – ne. Tačiau jau po kelių mėnesių sutikau Aną, kuri tapo mano žmona.
– Kaip Ana priėmė jūsų sprendimą grįžti į Italiją?
– Nebuvo sunku, nes jai visada patiko Italija. Tačiau vienas dalykas į Italiją važiuoti kaip turistui, o kitas – apsispręsti nuolat čia gyventi. Iš pradžių gal buvo šiek tiek sunku, bet greitai pripratome. Mes kartu dažnai grįžtame į Lietuvą aplankyti giminaičių, draugų.
– Kuo skiriasi italai verslininkai nuo lietuvių?
– Mes, italai, turime daug gerų minčių ir idėjų, bet paskui mums pritrūksta konkretumo. Dirbdamas su Lietuvos verslininkais supratau, kaip jie vertina konkretumą. Tai ir yra pagrindinis skirtumas. Italai tai jau yra praradę. O lietuviai gerai žino, ko nori, ir stengiasi viską padaryti iki galo. Ir jiems puikiai sekasi.
– Kodėl savo verslui pasirinkote Lietuvą?
– Tai buvo visiškas atsitiktinumas. Turėjau draugą, kuris vykdamas į Lietuvą pasiūlė skristi kartu. Skrydžio metu susipažinau su verslininku, turėjusiu konsultavimo įmonę Lietuvoje. Jis sako: „Man reikia teisininko.“ Pagalvojau: kodėl gi ne, kodėl nesiėmus ko nors naujo ir įdomaus? Juoba kad man patiko Lietuva. Susipažinau su Italijos ambasados darbuotojais, pradėjome bendradarbiauti.
– Kokius žodžius pasirinktumėte norėdami trumpai apibūdinti lietuvius?
– Tikslumas, gebėjimas būti konkretiems ir rimtumas. Lietuviai nemoka kabinti makaronų.
– Ar pasigendate Italijoje ko nors lietuviško?
– Milane man trūksta lietuviškos vasaros. Ji trumpa, bet tokia graži. Ilgos dienos, graži gamta. Visi kalba apie Italiją, jos saulę, bet man trūksta lietuviškos atmosferos, trūksta pavasario ir vasaros Lietuvoje.
– Ana, kaip susipažinai su Sergio?
– Darbe. Aš baigiau italų kalbos studijas, dirbau įmonėje, dėl kurios jis pasiliko Lietuvoje.
– Kokie vyrai tie italai?
– Šiauriečiai nuo pietiečių labai skiriasi. Pietiečiai – temperamentingi. Šiauriečiai, tarp jų ir milaniečiai, visada susirūpinę darbu, nuolat skuba. Tačiau man vis tiek atrodo, kad Lietuvoje mes dirbame daugiau ir kokybiškiau. Italai skuba, bet ne viską iki galo padaro.
– Ar sprendimas palikti Lietuvą tau buvo sunkus?
– Jei atvirai, nelabai. Man visada patiko Italija. Aš čia studijavau, taigi apie 15 metų su ja turiu reikalų.
– Ką gera atradai Milane?
– Milanas ne toks turtingas kultūros objektų, paveldo, kokį turi Roma, Florencija, bet man tai netrukdo. Man visada patiko gyventi dideliuose miestuose, kuriuose daug šurmulio. Labai džiaugiuosi, kad pasaulinio lygio renginys „Expo 2015“ vyksta būtent šiame mieste. Manau, kad Milanas – itališkiausias miestas, kur daug mados, pramonės, žinomų žmonių. Man tai patinka.
