„Prezidentė sakė, kad dėl atsainaus „Lietuvos
geležinkelių“ požiūrio ir neatsakingai parengtų paraiškų
Lietuva iš Infrastruktūros tinklų priemonių fondo negavo daugiau
nei pusės prašytų pinigų – 172 mln. eurų. Toks darbas negali
būti toleruojamas“, – pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Anot jos, būtina geriau bendradarbiauti su Europos Komisija,
teikiant paraiškas dėl projektų finansavimo, o Lietuva dar turi
galimybę finansavimą užsitikrinti rudenį, kai vyks atrasis
paraiškų teikimo etapas.
Susisiekimo ministras po susitikimo su prezidente tikino, kad
geležinkeliai geriau pasiruoš antram etapui.
„Pirmame šaukime ant stalo buvo 4,7 mlrd. eurų. Žinoma, jeigu
projektų sąrašą būtume suformavę, labiau atsižvelgdami į
geopolitinę situaciją, į Europai svarbius projektus, galbūt
galėjome tikėtis daugiau, tačiau visada yra galimybė pasitaisyti.
Bus dar vienas šaukimas, kuriame pinigų suma bus tokia pati arba
didesnė“, – sakė R.Sinkevičius.
Jo vertinimu, reikės padirbėti ir su Komisija, ir atlikti namų
darbus, kad geležinkeliai nepralaimėtų kitame šaukime.
„Realiai pinigai „Rail Baltica“ statybai nuo Kauno ir į
viršų (iki Latvijos ir Estijos – BNS), jie bus reikalingi 2019 metų
pabaigoje“, – sakė susisiekimo ministras.
Infrastruktūros tinklų priemonių fonde, pasak R.Sinkevičiaus,
yra 11 mlrd. eurų.
Prezidentės patarėjas Arūnas Molis patikslino, kad pirmajame
paraiškų etape Lietuva įvairiems transporto projektams prašė iš
viso 340 mln. eurų, tačiau dėl „Lietuvos geležinkelių“
veiksmų negavo 172 mln. eurų, iš jų 133 mln. eurų negauta
Rytų-Vakarų transporto koridoriui, kurio ES net nežadėjo remti.
„Kalbame apie visą pirmą kreipimąsi – buvo kelios paraiškos
„Rail Balticos“. Problema yra ta, kad mes prašėme pinigų
projektui „Rytų-Vakarų koridorius“, kuris nieko bendra su
„Rail Baltica“ neturi. Mes prašėme 133 mln. eurų ir mes jų
negavome, nes Europos Komisija niekada nežadėjo tokio projekto
remti. Vietoje to, kad paprašytume pinigų su „Rail Baltica“
susijusiems projektams, mes paprašėme kitam projektui ir
negavome“, – tvirtino A.Molis.
Rytų-Vakarų transporto koridorius Lietuvoje apima 412 km ilgio
ruožą nuo Lietuvos sienos su Baltarusija (Kenos geležinkelio
stotis) iki Klaipėdos uosto bei jo privažiavimo kelius.
„Rail Balticai“ Lietuvoje EK skirs 106 mln. eurų (85 proc.)
paramos, tačiau neparems 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos
įrengimui „Rail Baltica“ trasoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
