„O, jūs surengėte įspūdingą Lietuvos pristatymą“, – komplimentų negailėjo arabas, apsilankęs Lietuvos dienose, kurios vyko Milane veikiančioje „Expo 2015“ parodoje.
Kataro paviljonas – tik vienas iš pusantro šimto, kuriuos galima lankyti ambicingu pavadinimu „Pamaitinti planetą, energija gyvybei“ pasipuošusioje parodoje. Jau nuo pietų iki vėlyvo vakaro prie jo driekiasi žmonių eilės. Milžiniškus lankytojų srautus sutraukia Japonijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Vokietijos, Kazachstano, Malaizijos, Izraelio paviljonai – prie visų jų besidriekiančiose eilėse tenka ir pusvalandį pastovėti.
„Expo“ vyks iki lapkričio 1-osios.
Ateina pavalgyti juodos duonos
Lietuvos paviljone lankytojų taip pat netrūksta. Vidutiniškai į praeitį su ateitimi sujungiančių baltų kubų paviljoną „Balansą“ per dieną užsuka apie 3 tūkst. žmonių. Į santūrų, baltą lyg gulbė statinį sukantys lankytojai gali paragauti juodos ruginės duonos, žemaitiško kastinio, šaltibarščių, šakočių, cepelinų, midaus bei alaus. Gali pasigėrėti tautodailininkų darbais, išgirsti vieni kitus keičiančių atlikėjų koncertus.
Vokietijoje gyvenantis Vaidas dalį šios vasaros atostogų paskyrė „ Expo 2015“ parodai. Trečią dieną parodoje leidžiantis vaikinas pietauja tik Lietuvos paviljone, kur maistą gamina „Bernelių užeigos“ virėjai. Ant jo stalo – didelė lėkštė juodos duonos.
„Aš taip jos pasiilgstu, kad kasdien parodoje vos ne po kepaliuką suvalgau“, – pastebėjęs, kur nukrypo mano žvilgsnis, juokiasi vaikinas.
Lietuvos paviljone triūsianti Urtė Šilagalytė, kuri lietuviams labiau žinoma kaip dainininkė, sako kone kasdien sutinkanti iš Lietuvos emigravusių lietuvių, kurie parodoje ieško dalelės gimtinės.
„Atvyksta lietuviai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos“, – pasakojo mergina.
Izraelis nušluostė nosį Amerikai
Vertikalios kopūstų, kukurūzų, burokėlių ir visų kitų valgomų augalų lysvės – toks sprendimas vienija Izraelio ir JAV paviljonus. Tačiau tuo panašumas ir baigiasi. Amerikos paviljoną galima apibūdinti vienu žodžiu – nuobodus. Jokios fantazijos. Regis, pagalvota, kad jie patys jau savaime dideli ir įdomūs.
Izraelio sprendimas, priešingai, vertas aplodismentų. Istorija, šalyje auginamos maistinės kultūros pateikiamos derinant šiuolaikines technologijas su senomis, čia pat atgyjančiomis fotografijomis, kuriose užfiksuoti žmonės prabyla, technika pradeda veikti. Vaizdą suvienija šiapus ir anapus ekrano bendraujantys du jauni gražūs žmonės.
Neįtikėtinas reginys, kurį žiūri kaip įdomiausią meninį filmą, ir pats jame dalyvauji. Sužinai, kad būtent Izraelyje išvesti maži pomidorai, kad surenkamas toks braškių derlius, kuris pamaitina pusę pasaulio. Apie vis naujas užkariaujamas žemes, kur kiekvienam augalui panaudojama drėkinimo sistema.
Neįtikėtina: netrukus šioje karščiu alsuojančioje šalyje bus auginami net ryžiai.
Jei tik į jūsų kelionių maršrutą bus įtrauktas Milanas, būtinai užsukite į vokiečių paviljoną „Idėjų laukas“. Net ir tiems, kurių jau niekas negali nustebinti, technologiniai sprendimai, panaudoti pristatant ateities maistą ir ekologinę žemdirbystę, atima žadą. Ekspozicijos pabaigą vainikuoja vokiečių dueto pasirodymas, į kurį įtraukiami visi parodos lankytojai.
Rusų ir estų paviljonų kaimynystė
„Valenki, valenki...“, – gerai žinomu šlageriu lankytojus pasitinka Rusija. Veidrodinę kepurę keliantis rusų statinys – santūrus, neperkrautas, tačiau lankytojų gausa rusų ekspozicija negali pasigirti. Ambicijų nestokojantys rusai bando pasakyti pasauliui, kad Rusija yra turtinga visais elementais, kurie surašyti Mendelejevo lentelėje.
Kaimynystėje stūksančiame Estijos paviljone – gaminiai, kurie simbolizuoja šalį, – pianinas „Estonia“, motociklas, paspirtukai.
Broliukai latviai, turėję būti mūsų kaimynais Milane, pirma laiko iššvaistė parodai skirtus pinigus ir ekspozicijos neatvežė.
Prabangos, kvapų ir garsų oazė
„Tūkstantis ir viena naktis“ – taip būtų galima apibūdinti Kataro, Kuveito, Omano, Maroko ekspozicijas. Tikra gausos ir rytietiškos prabangos šventė. Joje – istorija, gyvenimo būdas, šalis garsinantys maisto produktai ir šiuolaikinės technologijos. Dar neatsitokėjus nuo to, ką teko išvysti Kataro paviljono viduje, jo prieigose susiduri su istorija – tradiciniu gyvenimo būdu, amatais.
Marokas pasitinka kvapų ir garsų jūra. Šafrano, rožių arbatos kvapus papildo vandenyno garsai, kurie sklinda braunantis ir prisiliečiant pro jį simbolizuojančias jūros žoles.
Savo ekspozicijas pristato ir karo nuniokiotas Afganistanas, diktatoriškoji Šiaurės Korėja. Tiesa, pastarosios šalies ekspozicija besidomintys lankytojai nieko nepešė – paviljonas buvo uždarytas, neva, todėl, kad dažomos jo grindys.
Akį traukiančios architektūros Kazachstano paviljonas vilioja pažadu po dvejų metų surengti ne mažiau įspūdingą „Expo 2017“ šalies sostinėje – Astanoje. Pakeri sumanymas – smiltimis piešiama šalies istorija.
Prancūzai nedidelėje, kompaktiškoje patalpoje eksponuoja tarsi varveklius sukabintus vynus, daržoves, sūrius. Kur kas daugiau vietos skirta lauko ekspozicijai. Prieš patenkant į paviljoną tenka įveikti žalumos labirintą – su nokstančiais pomidorais, vynuogėmis, obuoliais. Lyg gimtinėje šaknis suleidusi augmenija tarsi bylote byloja: pasauliui badas dar negresia.
Maisto reikės vis daugiau
Tačiau prognozės yra kur kas liūdnesnės. Būtent šioje maisto ir istorijos fiestoje ieškoma atsakymo į klausimą, kaip planetai teks išmaitinti vis augantį burnų skaičių.
Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių. Daugiau gyventojų bus ne pasiturinčiose, o besivystančiose ir neturtingose šalyse, kur gyventojų padaugės 30 ar net 50 procentų. Ir jie visi norės valgyti. Mat jau dabar pasaulyje badą kenčia 800 mln. žmonių, kasdien nuo alkio miršta apie 25 tūkstančiai.
Paviljonus įsirengusios šalys maisto problemas siūlo spręsti aplinką tausojančio biologinio ūkininkavimo skatinimu, susirūpinti biologinės įvairovės išsaugojimu, daržoves ir vaisius auginti ne tradiciniuose soduose, o vertikaliuose, mažiau švaistyti ir prisiminti, kad daug ką turime palikti ir ateinantiems po mūsų.
Italija tikisi daug uždirbti
Parodos organizatoriai prognozuoja, kad apie 3,5 mlrd. eurų iš skylėto Italijos iždo prarijusi paroda šalies ekonomikai atneš tris kartus daugiau naudos.
Tikimasi, kad bent 5 mlrd. eurų sudarys padidėjusios turistų išlaidos ir užsienio investicijos. Vartotojų asociacijos „Codacons“ prognozės – dar įspūdingesnės. Skaičiuojama, kad į parodą suplūdę turistai Italijoje gali palikti net 40 mlrd. eurų.
Organizatoriai tikisi, kad per pusmetį „Expo 2015“ aplankys 20 mln. lankytojų, už parodos bilietą negailinčių suploti iki 39 eurų.
Jei „Expo 2015“ organizatorių prognozės išsipildys, per šešis mėnesius Lietuvos paviljone apsilankys apie 2,2 mln. žmonių.
