Žmonės pradėjo taupiai vartoti maisto produktus, o jų gamintojų pajamos mažėja jau ištisus 12 mėnesių.
Birželio mėnesį audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas „PricewaterhouseCoopers International Limited“ (PwC) atliko tyrimą „Rusijos ekonomikos nuosmukis“, kuriame pažymima, kad norėdami išgyventi gamybininkai ėmė siūlyti naujus produktus, gaminamus iš pigesnių sudedamųjų dalių.
Pasak maisto produktų gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Rusprodsojūz“ direktoriaus plėtrai Dmitrijaus Vostrikovo, gamybininkai sukasi kaip įmanydami: mažina prekės kainą, naudodami pigesnes, bet prastesnės kokybės žaliavas, mažina pakuotes. Kiti gamintojai pereina prie naujų – apatinio kainų segmento – produktų gamybos.
Štai kaip gamintojai įsigudrina taupyti, keisdami receptūras ir pakuočių dydį. Tarkime, kai kurie arbatos gamintojai pereina prie pigesnės žaliavos ir mažina arbatos kiekį pakelyje. Šokolado gamintojai vadinamąją trintą kakavą (skystą šokolado tyrę, gaunamą pupeles sumalus trintuvėje) keičia kakavos milteliais – pigesniu pusgaminiu, o vietoj kakavos sviesto naudoja ekvivalentiškus riebalus, tarkime, rapsų arba palmių aliejų.
Į aguročių ikrus dabar prideda miltų ir kitokių užpildų, o pomidorų pastoje vėl galima rasti tirštiklio – krakmolo. Nebeturi didelės paklausos brangūs ir, suprantama, kokybiškesni makaronai, pirkėjai paprastai renkasi pačius pigiausius, pagamintus iš duonos ir pyrago kepimo miltų. Todėl dauguma gamintojų pradėjo naudoti būtent tokius miltus, iš kurių gamina produkciją mažmeninės prekybos tinklų užsakymu.
Rinką užtvindė surogatai
Savo draudimais liūdnai pagarsėjusi ir Lietuvos pienininkams puikiai pažįstama Rusijos žinyba „Rospotrebnadzor“ skelbia, kad 2014 metais smarkiai išaugo kokybės tikrinimo metu išbrokuotų produktų kiekis. Nekokybiškų importinių konditerijos gaminių kiekis padidėjo 24 kartus, importinių uogų – 13 kartų, importinių žuvų – 6,5 karto. Žinybos inspektoriai išbrokavo beveik keturis kartus daugiau importinių pieno produktų ir tris kartus daugiau – iš užsienio įvežtų vaisių ir daržovių.
Su tėvynine produkcija problemų taip pat padaugėjo: kelis kartus padidėjo išbrokuotų konditerijos gaminių, žuvų ir mėsos produktų kiekis.
Kaip rodo kontroliuojančios tyrimų bendrovės „Romir“ atliktas tyrimas, pirkėjų įpročiai irgi keičiasi. Štai 28 proc. respondentų perka mažiau ir tik pačias reikalingiausias prekes, 24 proc. ieško lentynose pigiausių prekių ir stengiasi įsigyti produktų su nuolaida, 22 proc. dažniau perka produktų tuose prekybos taškuose, kur taikoma nuolaida, 10 proc. tiesiog mažiau vaikšto į parduotuves.
Reaguodami į besikeičiančius pirkėjų įpročius gamintojai pradėjo siūlyti produktus mažesnėse pakuotėse: parduotuvėse atsirado pieno 900 ml pakuotėje vietoje 1 litro, o bakalėjos prekės susvarstytos po 900 gramų vietoje 1 kilogramo.
Konditerijos įmonės sumažino šokolado plyteles nuo 100 gramų iki 80–90 gramų, ir visa tai daroma siekiant, kad pirkėjams susidarytų iliuzija, jog ankstesnės, ikikrizinės kainos nepakilo.
Smarkiai padaugėjo surogatų – falsifikuotų maisto produktų. Šie produktai neatitika valstybinių standartų, ant pakuotės nurodyta sudėtis neatitinka tiesos. „Rospotrebnadzor“ duomenimis, labiausiai nuo normų nukrypę konditerijos gaminiai, žuvų ir pieno produktai.
27 proc. šaldytų žuvų, žuvų gaminių ir kitų jūros gėrybių arba turi didesnį negu leistina suledėjusio glajaus kiekį, arba panaudotas pigesnis gaminys. O 20 proc. patikrinto sviesto,13 proc. varškės ir 10 proc. sūrio gyvuliniai riebalai pakeisti augaliniais, ir iš tiesų šie produktai turėtų vadintis tepiu mišiniu, varškės ir sūrio produktu, pastebi vartotojų teises ginanti Rusijos institucija.
Importinių prekių pakaitalai – prastesnės kokybės
Nacionalinės pieno gamintojų sąjungos valdybos pirmininkas Andrejus Danilenko pripažįsta: importinių prekių keitimas tėvyninėmis pieno produktų rinkoje privedė prie smarkaus jų kokybės pablogėjimo. Rimta problema tapo pieno produktų eksportas iš Ukrainos ir Baltarusijos – Rusijoje šie produktai buvo pakuojami ir pardavinėjami kaip sūris, sviestas ir t.t.
Uždraudus eksportuoti pieno produktus iš Ukrainos padėtis su surogatais nepagerėjo: importinė produkcija įvežama į Rusiją, prisidengus tranzitu į Kazachstaną ir kitas kaimynines šalis, teigia leidinys „Vedomosti“.
Produktų falsifikavimu užsiima ir Rusijos gamintojai, pridedantys palmių aliejaus į sūrį, varškę, jogurtą, pastebi bendrovių grupės „EkoNiva“ prezidentas Stefanas Duerras.
Produktų dirbtinių pakaitalų kiekis šiais metais nemažėja, kadangi baudos už falsifikavimą yra labai mažos, jos nė iš tolo neprilygsta pelnui, kurį gauna nesąžiningas gamintojas. Dažniausiai „Rospotrebnadzor“ pažeidėją baudžia už gamintojo padarytus „techninių reglamentų reikalavimų pažeidimus“, skirdama juridiniam asmeniui iki 300 tūkstančių rublių (apie 480 eurų) baudą.
Parengė Leonas Grybauskas
