Graikijos vyriausybė antradienį
pareiškė norinti pasiekti galutinę tarptautinės paramos sutartį
iki rugpjūčio 20 dienos ir pateikė parlamentui svarstyti papildomų
juridinių aktų projektus dėl mainų sutarties „pinigai už
reformas“.
Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB) ir
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai šiuo metu rengia
reikalavimus, pagal kuriuos per trejus metus šaliai bus numatytos
skubios paskolos. Pasak agentūros, pagalbos programoje
dalyvausiančių šalių parlamentai turi patvirtinti pirmosios lėšų
dalies pervedimą ne vėliau kaip iki rugpjūčio 13 d. Tik tokiu
atveju Graikija gaus pinigus laiku ir galės rugpjūčio 20 d.
atsiskaityti už ECB 3,2 mlrd. eurų vertės paskolą.
Bendra suma, kurią skolintojai planuoja skirti Atėnams pagal
Europos stabilumo mechanizmo (ESM) programą, siekia 82-86 mlrd.
eurų.
Liepos 17 d. tarptautiniai kreditoriai patvirtino sprendimą
skirti Graikijai tarpinę 7 mlrd. eurų vertės paskolą. Didžioji šių
lėšų dalis buvo panaudota grąžinti dalį paskolų ECB ir TVF –
pastarajai įmokas Graikija sumokėti jau vėlavo. Pirmadienį TVF
patvirtino gavusi 2 mlrd. eurų iš Graikijos, tą pačią dieną Atėnai
pervedė lėšas ir ECB. Pasak „Reuters“, susidariusios paskolų
išmokos pagrindinei Europos finansų institucijai siekė 4,2 mlrd.
eurų.
Parlamentui pateikė planą
Graikijos vyriausybė antradienį
pateikė šalies parlamentui teisinį aktą, kurio dar prieš pradedant
derybas dėl finansinės paramos reikalavo šalies tarptautiniai
kreditoriai. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras iki
trečiadienio turi gauti pritarimą planuojamoms priemonėms. Dar
praėjusią savaitę balsuojant dėl pirmojo priemonių paketo jo
partijoje kilo sukilimas, todėl veiksmų planas buvo patvirtintas
tik jį palaikius už Europos Sąjungą (ES) pasisakančioms opozicijos
partijoms.
Nors teigiama, kad antrasis planas turėtų įžiebti mažesnę
nesantaiką, tačiau jis taip pat taps iššūkiu parlamente.
Anot dokumento, Graikijos įstatymų sferoje bus pradėtos taikyti
Europos Sąjungoje galiojančios nuostatos, teikiančios paramą
problemų turintiems bankams ir apsaugančios mokesčių mokėtojus nuo
kylančių galimybių priverstinai gelbėti žlungančias finansų
institucijas.
Pagal vadinamąją Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą
(BGPD) pirmiausiai žlungant bankams nukenčia jų akcininkai ir
kreditoriai, o tik tuomet pradedami naudoti mokesčių mokėtojų
pinigai.
Europos Komisija gegužės pabaigoje suteikė dviejų mėnesių
laikotarpį, per kurį Italija, Prancūzija ir dar devynios ES šalys
privalės priimti šias nuostatas, nors jos turėjo būti pradėtos
taikyti dar iki 2014 metų pabaigos.
Taip pat Graikijai pateiktuose dokumentuose minimos ir naujos
nuostatos šalies civilinių teismų sistemoje – jomis norima
paspartinti dažnai užsitęsiančius procesus ir mažinti išlaidas.
Slovakai nusiteikę griežtai
Slovakija taps viena iš
pirmųjų, reikalausiančių, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos,
jeigu šalies pareigūnams nepavyks susitarti dėl kreditorių
reikalaujamų sąlygų patvirtinimo. Tai antradienį pareiškė
Slovakijos premjeras Robertas Fico. Apie tai praneša
naujienų agentūra „Reuters“.
Reporteriams ministras pirmininkas pareiškė, kad Slovakija
fundamentaliai pasisako prieš Graikijos skolos nurašymą.
„Jeigu matysime, kad Graikija nukrypsta nuo savo įsipareigojimų
vykdymo, Slovakija bus viena iš tų šalių, kurios prašys Graikijos
pasitraukti iš euro zonos“, – kalbėjo R. Ficas.
Ekspertai pabrėžia, kad Slovakija pastaraisiais mėnesiais tapo
viena iš griežčiausiai nuostatų besilaikančia šalimi derybose dėl
Graikijai skirtos finansinės paramos.
Graikijos vyriausybė antradienį pateikė šalies parlamentui
teisinį aktą, kurio prieš pradedant derybas dėl finansinės paramos
reikalavo šalies tarptautiniai kreditoriai. Šalies premjeras
Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) iki trečiadienio turi gauti
pritarimą planuojamoms priemonėms.