Už žolėmis apaugusių kopų matyti Baltijos jūra ir tuščias paplūdimys.
„Čia puiki gamta. Pažvelkite, koks nuostabus saulėlydis. O vakar mačiau tikrą Šiaurės pašvaistę“, – sušuko „S.P.I.Group“ savininkas 47 metų J.Šefleris, kopdamas į smėlio kalną.
Jį vis dar domina, kas vyksta jo tėvynės Rusijos sostinėje Maskvoje, kur verslininkas nebuvo beveik 13 metų. Apkaltintas buvusių sovietinių alkoholio prekės ženklų pasisavinimu jis buvo priverstas išvykti iš Rusijos.
Teismai dar nesibaigė
J.Šefleris, netekęs dalies savo verslo, dėl teisės naudoti sovietinių alkoholio gaminių prekės ženklus bylinėjosi daugelyje šalių. Teismai nesibaigė iki šiol.
Neseniai bendrovė „S.P.I.Group“ pralaimėjo teismą Olandijoje.
Nepaisant to, jos savininkas atrodo patenkintas: bendrovė, kurios metinis grynasis pelnas siekia 500 mln. dolerių (maždaug 460 mln. eurų), plečiasi, gamina degtinę ir vyną, šampaną ir balzamą. Ateityje žada gaminti romą ir viskį.
Kokiu būdu verslininkas, kuriam tarp pasaulio turtingiausių rusų „Forbes“ skyrė 49-ąją vietą (turtas vertinamas 1,83 mlrd. dolerių, arba 1,68 mlrd. eurų) ir kuris vis dar įtrauktas į asmenų, kuriems paskelbta tarptautinė paieška, sąrašą, kuria verslą už Rusijos ribų?
Turto šaltinis – degtinė
Viename „Latvijas balzams“ gamyklos cechų tvyro saldus vanilės kvapas. Bet čia gaminami ne konditerijos produktai, o aromatizuota „Stolichnaya“ degtinė. Šįkart – vanilinė.
Į gamyklos teritoriją vingiuoja į aklagatvį atsiremianti geležinkelio atšaka. Čia iš Tambovo traukiniais atkeliauja spiritas, pagamintas „Talvis“ įmonėje, kuri priklauso „S.P.I.Group“.
O jau Rygoje, spiritą skiedžiant vandeniu iš gręžinio, gaminama degtinė.
Butelių eilės konvejeriu rieda į gretimą patalpą, kur jie pakuojami į dėžes ir ruošiami eksportui į Ameriką.
„S.P.I.Group“ išveža į JAV apie 20 milijonų butelių „Stolichnaya“ per metus – 5,5 karto daugiau, nei „Stolichnaya“ buvo parduota 1979-aisiais, kai ji tapo paklausiausia importine degtine JAV.
„J.Šefleris – tikras laimės kūdikis. Pasigriebęs šį verslą jis net nesuprato, koks lobis jam tenka“, – sakė buvęs gamyklos, pilsčiusios „Stolichnaya“ degtinę dešimtojo dešimtmečio pradžioje, vadovas.
Pradėjo nuo kompiuterių
„S.P.I.Group“ savininko darbo pradžia buvo kaip ir daugelio milijardierių: pardavinėjo kompiuterius, supirkinėjo investicinius čekius. Ir spėjo mokytis G.Plechanovo ekonomikos akademijoje.
Už 1996 metais parašytą diplominį darbą apie savo iki tol sukauptą valdymo patirtį sulaukė profesorių, pažinojusių kapitalizmą tik teoriškai, pagyrimų.
„Tuomet dar nesupratau, kokia sritis man patinka, kur galiu pritaikyti savo žinias, tad bandžiau viską iš eilės“, – sakė J.Šefleris.
Vienas partnerių jį supažindino su likerio ir degtinės gamyklos „Kristal“ generaliniu direktoriumi Vladimiru Jamnikovu, kuris įkalbėjo jaunąjį verslininką supirkti „Sojuzplodoimport“ akcijas.
Ši akcinė bendrovė stengėsi atkurti savo teises į daugelį degtinės ženklų, kaip antai „Moskovskaya“, „Russkaya“, „Stolichnaya“ ir kt. 1991 metais Sovietų Sąjungos žinyba „Gospatent“ panaikino „Sojuzplodoimport“ prekės ženklų teisinę apsaugą SSRS teritorijoje, įvertindama juos kaip visuotinai pripažintus.
Drauge su „Kristal“ ir įmonėmis, kurios degtinę anksčiau pilstė pagal licenciją, gaminti „Moskovskaya“ ir „Stolichnaya“ galėjo visos likerio ir degtinės gamyklos.
Rado sąjungininką
Generaliniams direktoriams Jevgenijui Soročkinui („Sojuzplodoimport“) ir V.Jamnikovui, valdančiam dalį „Kristal“ akcijų, pavyko pasiekti, kad „Gospatent“ sprendimas būtų panaikintas.
Bet degtinės prekės ženklus, kurių teisinė apsauga turėjo vėl įsigalioti 1997 metais, susigrąžino „Sojuzplodoimport“.
Generalinis direktorius V.Jamnikovas mėgino tai įteisinti kaip „Kristal“ – seniausio „Stolichnaya“ ir „Moskovskaya“ gamintojo prekės ženklą.
V.Jamnikovas pabandė į Ameriką eksportuoti „Stolichnaya Cristall“ degtinę, bet susidūrė su teisminiais „PepsiCo“ korporacijos ieškiniais. Ji stūmė į JAV rinką „Stolichnaya“ remdamasi 1972 metais su „Sojuzplodoimport“ pasirašyta sutartimi ir išleisdama rinkodarai apie 100 milijonų dolerių.
Sutikęs J.Šeflerį, likerio ir degtinės gamyklos Kristal“ generalinis direktorius surado sąjungininką ir įkvėpė jam tarptautinio verslo idėją.
Tereikėjo sulaukti palankaus meto – tai buvo 2000-ieji, kai baigėsi „PepsiCo“ ir „Sojuzplodoimport“ sutarties galiojimo laikas.
„Sojuzplodoimport“ generalinis direktorius J.Soročkinas, svajojęs sudaryti naują sutartį palankesnėmis sąlygomis ir gauti „PepsiCo“ atitenkančią pelno dalį, nepastebėjo, kad savo akcinėje bendrovėje praranda valdžią.
Iki 1997-ųjų J.Šefleris sugebėjo sutelkti savo rankose 80 procentų „Sojuzplodoimport“ akcijų ir per direktorių tarybos susirinkimą nušalino J.Soročkiną.
Bet likerio ir degtinės gamyklos „Kristal“ generalinis direktorius V.Jamnikovas ilgai lauktos pergalės nespėjo atšvęsti: 1997-ųjų sausį jis mirė po sunkios ligos.
Verslas tapo tarptautinis
Išmėginęs įvairias verslo sritis J.Šefleris padarė lemtingą sprendimą: pardavė Suleimanui Kerimovui „Vnukovskije avialiniji“, „Nafta-Moskva“ akcijas, taip pat išsiskyrė su didžiausių Maskvos prekybos centrų – GUM ir CUM – akcijomis, pasitraukė iš prekybos namų „Sadko-Arkada“ (restoranai, prekybos centrai, madingų drabužių parduotuvės) steigėjų, padengdamas „Sojuzplodoimport“ skolas.
J.Šefleris perkėlė degtinės gamybą į Kaliningrado „Rosvestalko“. Sužinojęs, kad daugelyje šalių, pavyzdžiui, Australijoje, Ispanijoje, Argentinoje, prekės ženklo teisės nebepriklauso „Sojuzplodoimport“, joms išpirkti ir perregistruoti verslininkas J.Šefleris išleido daugiau nei 45 milijonus dolerių.
1998-aisiais jis pakeitė „Sojuzplodoimport“ statusą: ji virto uždarąja akcine bendrove, iš jos pavadinimo iškritus raidei o, tapo „Sojuzplodimport“, o prekės ženklų teises pardavė savo Olandijoje įkurtai bendrovei „Spirits International“. J.Šeflerio verslas ir juridiškai tapo tarptautinis.
„Mes uždirbdavome Vakaruose ir turėjome pardavinėti valiutos įplaukas.
Siekdami jas panaudoti prekės ženklams populiarinti užsienyje, įvykdėme grupės restruktūrizavimą. Naują bendrovės grupę pavadinome „S.P.I.Group“, – pasakojo J.Šefleris.
Įsikišo ir V.Putinas
Rusijos valdžios ilgą laiką nejaudino sovietinių prekės ženklų privatizavimo apylankos. Verslininkui J.Šefleriui nemalonumai prasidėjo, kai jį aplankė kovos su ekonominiais nusikaltimais komiteto atstovas, panorėjęs susipažinti su eksporto dokumentais.
„Po to atėjo kiti, taip pat tikrino, paėmė dokumentus ir užsinorėjo, kad parduotume prekės ženklus“, – sakė J.Šefleris.
1999-aisiais „Sojuzplodimport“ buvo atliktos 28 kratos.
Po jų Rusijos vidaus reikalų ministras ir generalinis prokuroras, nusiuntę laišką prezidentui V.Putinui, atkreipė dėmesį, kad nacionaliniu pasididžiavimu buvę prekės ženklai atsidūrė privačiose rankose.
2000 metų kovą V.Putinas pavedė ištirti šį atvejį ir apginti valstybės teises.
Iškėlė kelias bylas
J.Šeflerio bendrove susidomėję Rusijos audito rūmai tų pačių metų lapkritį paskelbė savo sprendimą: privatizacija atlikta su klaidomis ir dėl to negali būti laikoma įvykusia.
J.Šefleriui ir „S.P.I.Group“ generaliniam direktoriui Andrejui Skurichinui buvo iškeltos baudžiamosios bylos pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 180 straipsnį („Neteisėtas prekės ženklo naudojimas“ – iki šešerių metų laisvės atėmimo, jei nusikaltimą susitarę įvykdė grupė asmenų).
Verslininkui dar pridėjo grasinimą: kalbėdamasis telefonu su specialiai sukurtos federalinės valstybinės įmonės „Sojuzplodoimport“ vadovu Vladimiru Loginovu neva grasino jį nužudysiąs.
Bet suimti J.Šeflerio nespėjo.
„2000 metų liepą mano pažįstamas, einantis aukštas pareigas, pasakė: išvažiuok. Taip ir padariau. Ir nuo to laiko jau 13 metų nesu buvęs Rusijoje“, – sakė J.Šefleris su vos juntamu ilgesiu.
Atsikratė daugelio kaltinimų
Nepaisant to, kad teismai dėl buvusių sovietinių prekės ženklų tebevyksta, J.Šefleriui panaikinti beveik visi kaltinimai dėl neteisėto verslo, nusikalstamos grupės sukūrimo, neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo, grasinimo žmogžudyste.
Liko tik byla pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 180-ąjį straipsnį dėl prekės ženklų. Bet tai nė kiek netrukdo verslininkui J.Šefleriui keliauti po pasaulį savo jachta „Serena“.
Kada baigsis teismo procesai dėl prekės ženklų?
„Sojuzplodoimport“ pateikia atsargią prognozę: europinėje rinkoje – per artimiausius trejus ketverius metus. „S.P.I.Group“ savininkas atsako: „Nežinau.“
Parengė Ona KACĖNAITĖ
Priklauso aukščiausias Rygos pastatas
Aukščiausias Rygos pastatas „Z-Towers“ – du sujungti apvalūs bokštai ant Dauguvos kranto – priklauso J.Šefleriui. Pietinio bokšto aukštis – 123 metrai, šiaurinio – 117 m. Aukštesnių negalima statyti dėl apribojimų, taikomų Latvijos sostinės daugiaaukščiams statiniams.
Abiejuose statiniuose nuspręsta įrengti aukščiausios klasės biurus – daugiau nei 9000 kv. metrų ir 336 apartamentus.
Statybą planuojama užbaigti 2017 metais.
Abu bokštus jungiančiame 5 aukštų intarpe įsikurs kūno rengybos, SPA centrai, kavinės ir restoranai, parduotuvės.
Bendra bokštų „Z-Towers“ investicijų vertė sieks 200 mln. eurų. Didžiausias paskutiniame aukšte esantis butas jau parduotas už 6,3 mln. eurų.
Prabangus butas antrojo bokšto pastogėje veikiausiai liks J.Šeflerio nuosavybe.
Parengė Ona Kacėnaitė
