NŽT, šiemet balandį iškėlusi kovos su matininkais vėliavą, neketina nuleisti rankų. Ji žūt būt siekia įrodyti, kad sutartys, su matininkais sudarytos dar 2012 metais, buvo persmelktos korupcija.
Pasak NŽT vadovės Daivos Gineikaitės, tarnyba kreipėsi į teisėsaugos institucijas kilus įtarimui, kad viešųjų pirkimų procedūros buvo neskaidrios, ir dėl to buvo iššvaistyta 29 mln. eurų. Tarnybos nuomone, tik atliekant ikiteisminį tyrimą įmanoma nustatyti, dėl kieno kaltės iššvaistyti milžiniški pinigai.
Pagelbėti žemėtvarkininkams kol kas nesiryžo nei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nei Generalinė prokuratūra. Nei viena, nei kita nepanoro knaisiotis po valdininkų sąžinę teikdamos, kad tuose dokumentuose, kuriuos joms pateikė NŽT, trūksta duomenų, galinčių užvesti ant nusikalstamos veikos tako.
„Lietuvos rytui“ Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys yra sakęs, kad jis atmetė NŽT prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes duomenys, kuriuos pateikė tarnyba, buvo pernelyg nekonkretūs.
Tačiau ką tik pagalbos ranką NŽT ištiesė teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Jono Ivanausko nuomone, prokurorai nepagrįstai atmetė NŽT skundą ir nesiėmė ikiteisminio tyrimo. Nes, anot teisėjo, iš NŽT duomenų, pateiktų teisėsaugos institucijoms, vis dėlto galima nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamų veikų – ištirti, kas dalyvavo vykdant konkursą, kas nustatė jo sąlygas, kas vertino jo rezultatus, atliko skaičiavimus.
Tuomet, kai prieš trejus metus NŽT paskelbė konkursą matininkų paslaugoms pirkti, kad šie parengtų žemės reformos žemėtvarkos projektus bei išnuomojamų arba ūkininkams parduodamų valstybinės žemės sklypų planus, tarnybai vadovavo kiti žmonės. Bet 2014-ųjų gruodį, kai už NŽT vairo stojo D.Gineikaitė, praeitį pradėta regėti kitomis akimis.
Ne tik dėl to, kad neliko pinigų, skirtų sumokėti matininkams už jų suteiktas paslaugas, bet ir todėl, kad tų paslaugų buvo nupirkta daug daugiau, nei buvo planuota. Bendra pasiūlymų suma siekė 127,6 mln. litų (kone 37 mln. eurų), tuo tarpu jų paslaugoms pirkti valstybės biudžete tebuvo numatyta 30,6 mln. litų (apie 8,8 mln. eurų) – maždaug 28 mln. eurų mažiau.
NŽT nepatinka ir tai, kad iš 59 sutarčių net 38 buvo sudarytos su valstybės įmone „Valstybės žemės fondas“. Jose numatyti žemės reformos darbų įkainiai buvo triskart didesni, nei kitų 12-os tiekėjų, su kuriais buvo pasirašytos likusios sutartys. Tačiau fondas diktavo savo kainas, nes tam tikruose Lietuvos regionuose jis buvo vienintelis konkurso dalyvis. Tačiau konkursas įvyko, matininkai – dirbo. Įmonės „Valstybės žemės fondas“ vadovo Gintauto Vasiliausko teigimu, NŽT už atliktus darbus fondui yra nesumokėjusi 2,1 mln. eurų.
xxx
Aptiko daugybę klaidų
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) baigė vertinti 2012-ųjų sutartis. Išvadose teigiama, kad tuometė NŽT, nustačiusi bendrą pirkinio vertę – apie 8,8 mln. eurų, nenurodė sumos, tenkančios kiekvienam pirkiniui. Nors “Valstybės žemės fondo“ pateikti siūlymai kai kuriose teritorijose nustatytus įkainius viršijo net 75 proc., su juo vis tiek buvo sudarytos sutartys.
Tam tikrais atvejais NŽT nepagrįstai atmetė pigesnius pasiūlymus, pavyzdžiui, bendrovės „Arlitanus“. Tai ši įmonė įrodė teismuose.
VPT nustatė, kad NŽT, nurodydama paslaugų įkainių ribas, nesiejo jų su rinkos kainų vidurkiu, bet, priešingai, atsižvelgė į pačių tiekėjų siūlomas kainas. Tokios sąlygos sudarė matininkams galimybę nurodyti maksimalius paslaugų įkainius. Pavyzdžiui, sklypo planą „Arlitanus“ tame konkurse siūlė parengti už 87 eurus, analogišką Valstybės žemės fondas – už 1200 litų (348 eurus).
Nustatyta, kad šis fondas už žemėtvarkos projekto ir sklypo plano parengimo paslaugą Vilniaus rajone prašė 406 eurų, Molėtų – 374, Utenos – 364 eurų.
Patys žmonės, iš valstybės pirkę ar išsinuomoję žemę, už žemėtvarkos projektus iki 2015-ųjų gegužės 25 dienos sumokėjo 3,56 mln. eurų. Anot VPT, jie neturėjo pasirinkimo, ir už paslaugas mokėjo pagal įkainius, numatytus sutartyse tarp NŽT ir projektuotojų.
