Investicinis paketas skirtas laikotarpiui iki 2020 metų. Jis nepriskaičiuojamas prie euro grupės rengiamos makrofinansinės paramos Graikijai programos.
Ši parama taps įmanoma tik tuo atveju, jeigu šalis išliks euro zonos nare.
Europos Komisija apie šio paketo rengimą paskelbė dar šių metų pavasarį, tačiau tada finansavimo šaltiniai tikslinami nebuvo.
Lietuviai sprendžia
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau yra sakęs, kad Vyriausybė laikosi pozicijos, jog
Lietuva turi būti solidari euro zonos narė, tačiau pagalba
Graikijai turi būti suteikiama tuomet, kai ši užtikrins reformas.
Vyriausybės kanceliarijos teisininkai vz.lt paaiškino, kad
ministrai neturi priimti jokio oficialaus nutarimo leisti naudoti ESM
fondą gelbėjant Graikiją, pakanka tiesiog formalaus sutikimo tai
daryti. Taigi, ketvirtadienį Vyriausybė turėtų tik išklausyti
informaciją apie padėtį, padiskutuoti ir priimti protokolinį
sutikimą leisti derėtis dėl ESM lėšų panaudojimo.
Briuselis – už pagalbą
Europos Komisija (EK)
trečiadienį pasiūlė Graikijai suteikti 7 mlrd. eurų trijų
mėnesių trumpalaikę paskolą iš ES krizės
fondo, kol bus pritarta naujai finansinės pagalbos išmokai, nors
britai ir vokiečiai šiai idėjai nepritaria.
Belaukiant pirmadienį priimtos finansinės pagalbos sutarties
patvirtinimo Atėnams karštligiškai reikia lėšų kelioms
neišvengiamoms įmokoms, tarp kurių yra 4,2 mlrd. eurų įmoka
Europos centriniam bankui (ECB) pirmadienį.
Skelbdamas apie šį planą EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis,
atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus, pareiškė, kad
Briuselis bando atsižvelgti į tokių Bendrijos narių kaip
Britanija, kurios nėra euro zonos narės, interesus.
„Neturint geresnio sprendimo, Europos Komisija pasiūlė Tarybai
suteikti trumpalaikę būtiną pagalbą Graikijai per Europos
finansinės stabilizacijos mechanizmą (EFSM)“, – sakė
V.Dombrovskis.
EFSM yra pagalbos fondas, suformuotas 2010 metais, kai Graikija
gavo pirmą finansinę pagalbą, tačiau į įeina visos 28 ES narės,
ne tik 19 euro zonai priklausančių valstybių, todėl jo
panaudojimas yra vertinamas prieštaringai.
Buvęs Latvijos ministras pirmininkas V.Dombrovskis pridūrė, kad
„sprendimas nėra lengvas; mes stengiamės atsižvelgti į euro
zonai nepriklausančių šalių interesus, kad jos turėtų pakankamai
garantijų, apsaugančių nuo bet kokių neigiamų finansinių
pasekmių“.
Oficialiai paskola suteikiama trims mėnesiams, tačiau ES
pareigūnai išreiškė viltį, kad jos reikės tik iki rugpjūčio 17
dienos, kai Graikija turėtų gauti naują finansinės pagalbos
išmoką, jei tik Atėnai trečiadienį pritars naujoms taupymo
priemonėms.
