„Išeiname į tiesiąją. Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje jau paskelbta planuojamos įsigyti universalios žemsiurbės techninė specifikacija. Ją planuojama pastatyti per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Paruošiamieji darbai užtruko gana ilgai.
„Tai gana sudėtingas įrenginys, pats laivo dizainas pakankamai sudėtingas, dar sudėtingesnis tokio laivo komplektavimas. Beveik pusmetį vyko konsultacijos su įvairiomis didelę patirtį šioje srityje turinčiomis kompanijomis. Analizavome, kokią jėgainę laivas galėtų turėti. Po visų diskusijų nusprendėme, kad bus jėgainė, galinti naudoti ir dyzelinį kurą, ir suskystintas dujas. Pateikti skaičiai sukėlė nuostabą mums visiems – naudojant dujas, kaštai sumažės apie 40 proc. Tai labai didelis skaičius“, – aiškino A.Vaitkus.
Plieninio korpuso žemsiurbė būtų 70–80 metrų ilgio ir 16 metrų pločio su įmontuotu grunto siurbliu ir pakabinamu siurbliu bei greiferiniu kranu, kuris turėtų ne mažiau negu keturių kubinių metrų kaušą.
Kranu būtų galima iškelti iš dugno ir akmenis, pamestas laivų detales, pavyzdžiui, inkarus. Darbus būtų galima atlikti 22 metrų gylyje. Laive taip pat būtų sumontuotos dvi nuleidžiamos teleskopinės kojos.
Pasak A.Vaitkaus tokia žemsiurbė būtų itin naudinga, nes ji iš suskystintų gamtinių dujų terminalo per numatytą Klaipėdos uoste sukurti laivų bunkeriavimo dujomis sistemą galėtų gauti pigesnio ir ekologiškesnio kuro – dujų.
Žemsiurbė galėtų imti gruntą net iš 22 metrų gylio, siurbti smėlį ir iš atviros jūros, o juo – maitinti paplūdimius. Ji galėtų dirbti atviroje jūroje iki dvidešimties jūrmylių atstumu nuo Klaipėdos uosto, kai bangų aukštis – iki trijų metrų.
Numatyta galimybė su vandeniu maišomą gruntą siurbliais išpurkšti į krantą. Be to, laivo bunkeryje būtų galima kaupti nuo 1300 iki 1600 kubinių metrų grunto, o paskui jį nuplukdyti ir pilti į pakrantes.
Prie laivo turėtų būti sumontuotas iki 1,5 kilometro ilgio vamzdynas, kuriuo gruntas iš žemsiurbės keliautų tiesiai į krantą. Vėliau jį galima panaudoti uosto krantinių statybose ar kitoms reikmėms.
Kai reikia skubiai išvalyti grunto užneštą uosto teritoriją iki šiol buvo samdomos kitų šalių žemsiurbės. Tai brangiai kainuoja, nes artimiausiuose uostose jų taip pat nėra. Kainuodavo apie 800 tūkst. litų ar net daugiau.
„Įsivaizduokime, jei reikia iškasti nedidelį kiekį grunto, kiek jis pabrangsta. Be to, įsigijus tokią techniką būtų mažiau klausimų visų pirma mums patiems, ar teisingai paskaičiuotas iškastas kiekis“, – aiškino A.Vaitkus.
Tokie laivai tarnauja apie 30 metų.
Manoma, kad žemsiurbė bus statoma Europoje. Patirties šioje srityje turi Olandijos, Belgijos specialistai.
Krova paneigė pesimistų prognozes
Klaipėdos uostas skaičiuoja optimistinius pirmojo pusmečio veiklos rezultatus: lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu krovinių čia ne tik padaugėjo – pagal pusmečio krovos prieaugį Klaipėda yra antra rytiniame Baltijos uostų regione.
Džiugina ir birželio mėnesio rezultatai – šįmet uoste krauta 3,29 mln. tonų krovinių – tai yra 402,4 tūkst. tonų arba beveik keturiolika proc. daugiau negu pernai birželį.
Birželis išskirtinis ir dar vienu faktu: per šį mėnesį uosto biudžetą papildė rekordinė rinkliava – 4,136 mln. eurų. Per pusmetį surinkta 22,6 mln. eurų rinkliava – aštuoniais procentais daugiau negu pernai.
Tai nulėmė per pirmuosius šešis mėnesius padidėjusi krova.
Per tą laiką Klaipėdos uoste krauta 18,85 mln. tonų krovinių – tai yra 6,2 procento arba 1,1 mln. tonų daugiau negu pernai.
„Birželio mėnesio rekordus nulėmė naftos produktų ir birių trąšų krova. Planą vykdome 102,4 proc.“, – džiaugsmo neslepia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
„Balandį ir birželį smuktelėjo grūdų apyvarta, dėl to viso pusmečio rezultatas nežymiai prastesnis negu pernai. Tačiau tai nutiko dėl objektyvių priežasčių. Dabar ūkininkai turi daugiau galimybių sandėliuoti grūdus. Nuo birželio vidurio pradėjo didėti grūdų kainos tarptautinėje rinkoje, todėl ūkininkai grūdų laikinai neparduoda, laukdami dar geresnių laikų. Tai nėra praradimas, tik tik vėluojančios eksporto apimtys, manome, kad jau greitai grūdų krova padidės“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas.
Tarp rytinės Baltijos uostų kaip ir anksčiau daugiausiai kraunama Ust Lugoje. Po jos seka Primorskas, Sankt Peterburgas, Ryga ir Klaipėda. Tačiau pagal pusmečio prieaugio rezultatus Klaipėda su Primorsku dalinasi antrąją vietą.
