„Šį rytą vėjo greitis siekė 17-20 metrų per sekundę, o jūroje bangų aukštis – net 5 metrus. Esant tokioms oro sąlygoms, locmanų kateriui priplaukti prie laivo nesaugu. Be to, laivo gabaritai didžiuliai, tai būtų buvęs plačiausias kruizinis laivas uosto istorijoje. Tokiam plačiam laineriui siaučiant audrai praplaukti pro uosto vartus būtų buvę sudėtinga“, – sakė uosto kapitonas Adomas Alekna.
„Šiandien tenka apgailestauti, kad šis kruizinis laineris neįplaukė į uostą. Be jokios abejonės, kelionių agentūros, kurios turėjo pasirūpinti šio laivo keleivių turiningu laisvalaikiu, galimai patyrė nuostolių. Kad išvengtume tokių situacijų kaip ši, būtina keisti molų konstruktyvą. Po rekonstrukcijos molas turėtų būti ilgesnis, o kanalo kampas švelnesnis – šiandien į uostą norintiems įplaukti laivams tenka „laužti“ maždaug 25 laipsnių kampą.
Tikimės, kad uosto vartai turėtų būti perstatyti iki 2020 metų, tam tikimasi gauti ES finansavimą. Jeigu mes nerekonstruosime laiku uosto vartų, ateityje galime turėti labai rimtų problemų, nes Klaipėdos uoste didžiųjų laivų pastebimai daugėja“ , – sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Remiantis Klaipėdos uosto laivų eismo tarnybos duomenimis, didžiųjų laivų Klaipėdos uoste gausėja. 2013 metais į uostą atplaukė 382 laivai daugiau kaip 200 metrų ilgio, o 2014 metais laivų skaičius išaugo iki 465, t. y. padaugėjo 21,7 %. Palyginti su laikotarpiu prieš penkerius metus (2009 m.), pernai laivų, ilgesnių nei 200 m, sulaukta beveik dvigubai daugiau. Atitinkamai padidėjo ir laivų talpa (BT – bendrasis tonažas). 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, į Klaipėdos uostą įvestų ir išvestų laivų bendrojo tonažo suma padidėjo 12,5 proc.
