Aviatorių profesinė sąjunga dėl to kreipėsi net į patį šalies prezidentą Vladimirą Putiną, kurio lėktuvas kurį laiką priklausė „Aviakompanija Rosija“, tačiau atsakymo nesulaukė.
Greičiausiai jo ir nebus, nes žmones atleidinėja visos Rusijos oro linijos. Antai „Jutair“ nusprendė atsisakyti pusantro tūkstančio darbuotojų, iš jų – 300 pilotų. Orenburgo avialinijos išmetė 700 žmonių (110 pilotų), o „Bars Aero“ išvis nutraukė skrydžius.
Dar prieš metus Rusijoje buvo priimtas specialus įstatymas, leidžiantis į lėktuvo vado pareigas samdyti užsieniečius, nes saviškių katastrofiškai stigo. Pernai rugsėjį „Aeroflot“ iškilmingai pristatė pirmąjį iš svetur atvykusį pilotą – vokietį Klausą Dieterį Rolfsą. Tačiau nepraėjus nė pusmečiui jo čia jau neliko – kritus rublio kursui dirbti Rusijoje tapo nenaudinga. Paskui vokietį patraukė jo tautiečiai, taip pat ispanai, italai. Iš užsieniečių liko tik 14 čekų.
Nėra ko stebėtis: šių metų sausį–gegužę tarptautiniais reisais skraidė net 16,4 proc. keleivių mažiau nei prieš metus. Vidaus reisuose jų sumažėjo 15–60 proc. – nelygu maršrutas.
Todėl aviacijos kompanijos atsikrato ne tik pilotų ar stiuardesių, bet ir pačių lėktuvų. Pirmiausia – rusiškų: Tu-204, Il-114, Il-96 ar An-148.
Grandininė reakcija greičiausiai netruks nusiristi ir iki orlaivių gamybos įmonių, pirmiausia – Voronežo fabriko, kuris surinkinėja An-148 ir Il-96. Spėjama, kad čia darbo gali netekti iki 7 tūkst. žmonių.
