Pastaroji savaitė graikams itin įtempta. Kretos saloje gyvenimas teka kitokiu ritmu nei žemyninėje Graikijoje, tačiau ir čia pastaruoju metu įtampos pakako.
Sekmadienį Kretoje turistai neskubėdami suka paplūdimių link, o vietiniai – į kitą pusę. Šie traukia į referendumo būstines.
„Mums nereikia vokiečių taisyklių“
Chersoniso balsavietė įsikūrusi miestelio mokykloje, toliau nuo turistų pamėgtų vietų.
„Aš jau balsavau anksti ryte“, – sakė man savo tavernoje šluota mosuojantis vyras, kai paklausiau, kur čia balsuojama. „O ko jums ten? Ten tik graikams. Kaip balsavau, tai mano reikalas, ne jūsų“, – pyktelėjo graikas, tačiau kelią parodė.
Antonis Hatzidogianakis, sutiktas jau mokyklos kieme, kur kas kalbesnis.
„Mes esame Europa, tačiau mums nereikia svetimų taisyklių. Todėl balsavau prieš. Daugelis žmonių buvo klaidinami, jie nesupranta, už ką reikia balsuoti. Jie mano, kad balsuojama už išstojimą iš Europos, o juk klausimas tik vienas – už nurodytas taupymo priemones ar ne. Neslėpsiu, šitas referendumas man keistas – jis politinis, o ne žmonių valiai parodyti“, – kalbėjo. A.Hatzidogianakis.
Gerokai už jį jaunesnis 36 metų Vangielis nusivylęs ir šalies, ir Europos Sąjungos valdžia.
„Mums nebereikia vokiečių nesąmoningų nurodymų. Mes lygiai tokia pati Europa, kaip ir jūsų šalis. O dabar geros tik Vokietija, Prancūzija, Anglija. Aš už Graikiją be jų taisyklių. Tad tariu: „Sudie, Europa“, – emocingai kalbėjo vyras.
Jis guodėsi ir kad nepavyko išsaugoti buvusios darbo vietos, ir kad paskolos pabrango 19 procentų, ir kad žmonės liūdni, pikti ir nelaimingi. Kaip ir jis.
„Tsipras ir kiti valdžioje – nusikaltėliai. Jie tik viešumoje gražūs, malonūs, pasipuošę“, – kalbėjo Vangielis, kuris mieliau prisimena drachmos laikus ir norėtų, kad ji vėl grįžtų.
Tačiau ne visi buvo taip liūdnai nusiteikę. Ne visi ir noriai dalijasi, kokį atsakymą rinkosi per referendumą: „taip“ ar ne“.
„Kaip balsavau, nesakysiu, bet, patikėkite, taip, kad Graikijai būtų geriau“, – sakė jaunas vaikinas, dirbantis informacinių technologijų sektoriuje.
„Neturiu laiko kalbėti, labai skubu, turiu parduotuvę. Kaip balsavau? Nesakysiu“, – nuskuodė bemaž trisdešimtmetė graikė.
Tauta skilo pusiau?
Pagrindinė vakarais prie stalo susėdusių graikų pokalbių tema pastaruoju metu – Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo įpareigojimai bei vietos valdžios elgsena. Arba šios savaitės aktualijos: kaip dirbs bankai, dvejonės (kad ir nepasitvirtinusios), ar pakaks visiems degalų, ir kada visa tai baigsis.
Kaip rodo apklausos, atliktos dar iki referendumo: pusė graikų linkę tarti „ne“ savo šalies kreditorių iškeltoms sąlygoms, kitos pusės pasirinkimas – „taip“. Kretoje kalbinti žmonės tikina, kad taip ir yra: tauta skilusi perpus šiuo klausimu.
Vieni palaiko dabartinę valdžia, kurios vienas iš lyderių šalies premjeras Alexis Tsipras audringomis kalbomis gyventojus ragino balsuoti referendume prieš Europos siūlomas taupymo priemones. Kiti linksta į Graikijos skolintojų pusę.
Tarptautiniai Graikijos kreditoriai – Europos Sąjunga, TVF ir Europos centrinis bankas (ECB) – reikalauja, kad Graikijoje būtų padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), iki 2022 metų pailgintas pensinis amžius, taip pat skiriamos griežtos baudos tiems, kas pirma laiko išeina į pensiją.
Kalba puse lūpų
„Kad tik kuo greičiau viskas nurimtų, aš labai noriu ramybės“, – sakė Dimitris. Ji balsuosiantis „už“.
Senyvas vyras Kretoje turi kelionių agentūrą. Pastaraisiais metais jis saloje ir gyvena – persikėlė iš Atėnų.
„Turistai baiminasi skristi, mano, kad čia – vienos problemos, viskas įstrigę, niekas neveikia, bankai nedirba. O čia viskas veikia, bet suprantu, kad jie bijo“, – kad poilsiautojų šiemet mažiau, nerimavo Dimitris.
Jis pamojo į pajūryje išsirikiavusius barus: „Matote, tušti, o ankstesniais metais laisvos vietos nebūtumėte radusi“.
„Ta krizė Graikijoje, žinote, tie politiniai dalykai“, – referendumo išvakarėse sakė vieno Kretos Chersoniso kurorto restorano darbuotoja Popi. Pusamžė moteris nelinkusi leistis į diskusijas apie referendumą. Lygiai taip, kaip ir daugelis.
„Jie mažai apie tai kalba, o jei ir pasako, tai puse lūpų. Tačiau įmonės, kurioje dirbu, šeimininkas, sakė būtinai eisiantis balsuoti ir balsuos už ES siūlomas šalies gelbėjimo priemones.
Tačiau yra ir manančių kitaip. Girdėjau nemažai vietinių, kurie nepritaria siūlymams, mano, kad dėl krizės Graikijoje kalta Vokietija ir balsuos „ne“, – pasakojo ir žemyninėje Graikijoje, ir Kretos saloje ne vienus metus dirbanti lietuvė Marija.
Ji sakė, kad šeimininkas ilgisi ankstesnės Graikijos valiutos drachmos, tačiau kad ji grįžtų, nenorėtų – turistams pinigų keitimas būtų vargas, o jie – jo ir jo pavaldinių duonos kąsnis.
Turistų – kur kas mažiau
Susitraukęs turistų srautas – ir už referendumą jautresnė tema Kretos gyventojams.
„Turistų daug mažiau nei pernai. Daug mažiau“, – liūdnai kartojo Popi.
Turizmo agentūrose sakė tą patį, vien rusų, kurių čia knibžtėte knibžnėdavo, anot jų, sumažėjo perpus.
Panašiai apie nuotaikas šalyje kalbėjo kitoje salos pusėje – Chanijos mieste – sutikti vietiniai. Kostiumą vilkintis žilas graikas prisipažino išvis nebalsuosiąs: „Tai ne mūsų, ne Kretos, bėdos. Mes čia visuomet dirbome ir dirbame, mūsų neveikia nei jokie fondai, nei kokie kreditoriai.
Vieni čia dirba žemę, augina alyvuoges, gyvulius, gamina maisto produktus, parduoda ir užsidirba. Kiti verčiasi iš turizmo. Tad mums ir euras gerai, ir drachma buvo gerai“, – referendumo išvakarėse pasakojo Vasiliu prisistatęs vyras.
Tačiau pas jį atvykę paviešėti bičiuliai iš Atėnų skubėjo keltu plaukti namo, kad spėtų balsuoti referendume, ir jie renkasi tarti „ne“.
Skubėjo į degalinę
Pastarąją savaitę graikams teko prisitaikyti, kad bankai dirbo kitokiu ritmu – aptarnavo tik pensijos ateinančius senyvus graikus, išsiimti iš bankomato galima ne daugiau 60 eurų perdien.
Vietiniai neslėpė, kad panikos atgarsiai juos pasiekė. „Su vyru nutarėme prisipilti pilną baką degalų dėl visa ko. Nuvažiavome abiem mašinomis į degalinę. Nedirba. Nuvažiavome į kitą. Irgi uždaryta. Neramūs nuvykome į trečią – veikia, eilė – kilometrinė.
Paskui klausiau darbuotojo, o po kelių dienų degalai baigsis? Jis tik juokėsi. Patikino, kad tikrai degalų nepritrūks“, – pasakojo Graikijoje gyvenanti moteris.
Liūdi vadinami tinginiais
Chersoniso kurorte šeštadienio pavakare prie didelio prekybos centro esantis bankomatas neveikė, švietė užrašas, kad tai laikini sutrikimai. Tačiau turistinėje gatvėje keblumų pasiimti grynųjų nekilo. Ir nors daugelis įspėja, kad geriau pasiimti daugiau grynųjų vykstant į Graikiją, nė vienas graikas nesuraukė nosies išvydęs banko kortelę norint atsiskaityti.
Tiesa, didesniuose miestuose – Retymnonone ir sostinėje Heraklione – prie dažo bankomato stovėjo eilė.
„Graikams labai skaudu, kad juos Europa laiko tinginiais, nevykėliais. Ir išties čia kone kiekvienas turi žemės lopinį, jame augina tai pomidorus, tai alyvuoges, spaudžia aliejų. Žodžiu, iš bado nemirtų bet kuriuos atveju.
Kiti turi kokį turizmo versliuką ir visaip mėgina užsidirbti ir žiemai, juk sezonas čia prasideda balandžio pradžioje ir baigiasi spalio pabaigoje“, – pasakojo čia gyvenanti lietuvė Marija.
