Su tokiomis bėdomis susidūrusi pieno perdirbimo bendrovė Vilkyškių pieninė griebėsi dar vieno šiaudo. Kultūrinio. Tris gamyklas Vilkyškiuose, Tauragėje ir Kelmėje turinčios bendrovės vadovai rado įdomų sprendimą.
Kinas nemokamai
Sankt Peterburge kino inžinerijos institute išsilavinimą įgijęs ir puikiu kino išmanymu garsėjantis Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius šiomis žiniomis ir aistra nusprendė pasidalyti su įmonės darbuotojais ir šių miestų bendruomene. Apskrities, kurioje nėra nė vieno kino teatro, gyventojams padovanojo gerą kiną.
Visą vasarą Tauragės regiono gyventojai galės žiūrėti nekomercinius, tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose apdovanotus filmus. Į repertuarą yra įtraukti daugiausia „Kino pavasario“ festivalyje žiūrovų simpatijų sulaukę filmai.
Susidomėjimą kinu G.Bertašius perėmė iš savo tėvo, kuris Vilkyškių kultūros namuose rodydavo kino seansus vietos žmonėms. Simboliškai pirmasis šio projekto seansas įvyko toje pačioje salėje Vilkyškiuose.
Tai – viešas, nemokamas renginys.
„Šis projektas – tai ne tik noras pritraukti ir atkreipti potencialių darbuotojų dėmesį, bet ir kartu suteikti kokybišką, kultūringą laisvalaikį savo regiono gyventojams“, – sakė Vilkyškių pieninės personalo vadovas Nedas Budginas.
Pasak jo, geri darbuotojai emigruoja ne tik į užsienį, bet neretai renkasi didesnius miestus vien dėl to, kad juose daugiau kultūrinio gyvenimo, daugiau laisvalaikio galimybių, geresnės sąlygos vaikams lavinti.
„Pats svarbiausias argumentas, kuris gali vilioti specialistus, – gera įmonės atmosfera. Su pinigais jau nepriviliosi – tai labai trumpalaikė motyvacija. Ypač dabar, kai kokia Norvegija arba didmiesčiai pasiūlo tokius pinigus, su kuriais nepakonkuruosi. Atrandame gabų studentą, per dvejus metus parengiame jį, jis tampa konkurencingu rinkoje, ir didmiesčių įmonės jį nusiperka“, – provincijos įmonių kasdienybės peizažą piešia pašnekovas.
Įmonė nesiūlo stipendijų studentams, nes mano, kad tokiu būdu jie nebus motyvuoti mokytis.
„Geriau juos pakviesti atlikti įmonėse praktiką. Padirbėja vasarą, užsidirba, susipažįsta su įmone iš vidaus ir neretai grįžta“, – ne vieną tokį pavyzdį mini pašnekovas.
Važinėja net iš Klaipėdos
Į Vilkyškių miestelį pats personalo vadovas važinėja iš Tauragės. Taip pat elgiasi ir daugelis kitų įmonės specialistų, administracijos darbuotojų. Trisdešimties kilometrų nesiekiantis atstumas – anokia kliūtis. Daugelį darbuotojų iš Tauragės ir Pagėgių vežioja autobusu. Įmonėje yra žmonių, kurie į darbą atvyksta net iš Klaipėdos.
N.Budginas vardija specialistus, kurių įmonėje laukiama išskėstomis rankomis. Tai įrenginių valdymo inžinieriai, įrangos operatoriai, informacinių technologijų specialistai, šaltkalviai suvirintojai.
„Visos darbuotojų atrankos įmonės, į kurias tik kreipiamės, išgirdusios apie tokių darbuotojų poreikį, nuleidžia rankas. Tada lieka patiems juos „užsiauginti“, – sakė personalo vadovas.
Kviesdami specialistus į darbą įmonės vadovai stengiasi surasti darbą abiem šeimos nariams.
„Vilionė dideliu atlyginimu žmonėms jau tapo norma, bet po kurio laiko jiems atrodo, kad mokama per mažai. Ribų čia nėra“, – į tokią motyvacijos priemonę skeptiškai žiūri Vilkyškių pieninės personalo vadovas.
Ko reikia, to negausi
Biržų krašte mėsos perdirbimo įmonės „Agaras“ savininkas Petras Vainoras taip pat neslepia, kad yra tokių specialistų, kurių į provinciją net su žiburiu neprisiviliosi.
„Patys juos rengiame“, – netuščiažodžiavo įmonės savininkas. Jis susitaikė ir su tuo faktu, kad kitai įmonei konkurentei greitai parūpsta jų parengtas žmogus.
„Nieko čia nepadarysi. Toks gyvenimas. Mes jau susitaikėme su mintimi, kad turime išmokyti ir parengti žmones darbui Norvegijoje“, – karčiai pajuokavo pašnekovas.
Jo nuomone, svarbu sudaryti normalias darbo sąlygas, laikytis gero požiūrio į žmogų.
Į įmonę važinėja žmonės iš Pasvalio, Vabalninko. „Agare“ darbavosi iš Panevėžio atvažiuojantis specialistas, tačiau jį nuviliojo prekybos tinklas „Iki“.
Įmonės darbuotojams sudarytos sąlygos pigiai papietauti (pietūs galėtų būti ir nemokami, tik kad Lietuvoje, sako, jei ką nors panašaus padarai, iš karto būni apmokestinamas), nemokami darbo drabužiai, transportas.
P.Vainoras pasiskundė, kad bendradarbiavimas su įdarbinimo agentūromis yra paremtas principu: „Ko reikia, to negausi.“
Pagrindinis maitintojas
„Akmenės cementas“ ir Naujoji Akmenė – kaip dvyniai. Miestas kūrėsi dėl įmonės, ši tapo pagrindine jo maitintoja.
Artūras Zaremba, „Akmenės cemento“ vadovas, neslepia, kad gamykla neretai susiduria su tam tikrų, labai specifinę kvalifikaciją turinčių specialistų, reikalingų konkrečiai cemento gamyklai, stygiumi. Tarkime, krosnies valdymo operatorių, kitų techninį išsilavinimą turinčių žmonių.
„Tikėtis, kad geras specialistas norėtų atvažiuoti dirbti į mūsų miestelį, būtų naivu. Kita vertus, mes labiau orientuojamės į vietos gyventojus, jaunus žmones. Raginame važiuoti mokytis ir grįžti pas mus“, – sakė Šiaurės Lietuvoje daugybę metų veikiančios įmonės vadovas.
Direktorius patikino, kad žmonės iš įmonės nebėga – čia dirba ne viena miestelio karta.
„Suteikiame visas garantijas, o tai yra labai svarbu šiuolaikiniame gyvenime“, – sakė A.Zaremba.
Į įmonę dirbti žmonės atvažiuoja iš Šiaulių, Mažeikių. Pasak pašnekovo, atstumai ne tokie ir dideli, kad specialistus gąsdintų.
„Stengiamės daryti viską, kad Naujosios Akmenės gyventojai jaustų mūsų paramą ir dėmesį. Įmonės darbuotojai gali sportuoti, yra nemažai kultūros renginių. Ir, aišku, pas mus tikrai neblogi atlyginimai, kurie šiame nedarbo nukamuotame krašte yra labai svarbus motyvas“, – sakė „Akmenės cemento“ vadovas.
Prie didmiesčių – lengviau
Nors arčiau didmiesčių veikiančių įmonių vadovai irgi mėgsta padejuoti, jog specialistų rasti labai sunku, tačiau pasidžiaugia, kad juos gelbėja nedidelis atstumas iki didesnių miestų.
Kazlų Rūdoje veikianti medienos perdirbimo įmonė „Jūrės medis“ specialistų prisiviliojo iš Marijampolės, o dar daugiau – iš už 40 kilometrų esančio Kauno.
20 minučių automobiliu iš Kauno iki Kėdainių – tokį kelią kasdien įveikia į „Daumantai.lt“ atvykstantys savo srities profesionalai.
Pusiaukelėje tarp Kauno ir Vilniaus, Jiezno miestelyje, veikianti langų gamintoja „Doleta“ specialistų dairosi šiuose miestuose. Vieną kitą prisivilioja iš Prienų ir Alytaus.
