Apeliacinis teismas penktadienį atmetė bendrovių skundą ir
leido tęsti konkursą, pranešė teisėjos Rasos Gudžiūnienės
padėjėja Ieva Vaišvilienė. Tas pats teismas balandį buvo laikinai
sustabdęs miestui itin svarbų konkursą.
Teismas nepakeitė bendrovėms nepalankios gegužės 4 dienos
Vilniaus apygardos teismo nutarties.
„Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino
įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai
nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino
ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir
priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo“, –
rašoma nutartyje.
Konkursą skundė ne tik dvi minėtos bendrovės, bet ir įmonės
„Legrana“ ir „Eltel Networks“, kurios ginčijo jo dalį dėl
elektros linijos perkėlimo. Šių darbų užsakovė yra elektros
perdavimo įmonė „Litgrid“ – statant aplinkkelį, numatyta 19,6
km ilgio 110 kV oro liniją pakeisti kabeline.
Konkursą kovą laimėjo didžiausia Baltijos šalyse kelių ir
tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ su partneriais,
pasiūliusi darbus atlikti už 89,692 mln. eurų.
Statant aplinkkelį, bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Ozo
gatvės Viršuliškėse iki Ukmergės gatvės, kuri pereina į kelią
Vilnius-Panevėžys.
Kelių statybos bendrovės „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ šiandien kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl Vilniaus savivaldybės administracijos surengto sostinės vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbų konkurso.
„Aukščiausiajam teismui priėmus nagrinėti šio konkurso atvejį, teismo išaiškinimai nurodys, kaip ateityje turės būti organizuojami panašūs statybų darbų viešieji pirkimai. Teismas taip pat įvertins, ar viešuosius pirkimus reglamentuojantys Lietuvos įstatymai ir jų taikymas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisės normoms“, – teigiama įmonių pranešime spaudai.
Aukščiausiojo teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.
Aukščiausiajam teismui apskųsti dviejų žemesnės instancijos – Apeliacinio ir Vilniaus Apygardos – teismų sprendimai. „Kauno kelių“ ir „Latvijas tilti“ teisininkų vertinimu, dalis šių sprendimų prieštarauja jau suformuotai aukščiausios instancijos teismo praktikai, neįsigilinta į ginčo esmę ir svarbą, taip pat nepagrįstai atsisakyta kreiptis į ES Teisingumo teismą išaiškinimo dėl ES Direktyvų taikymo Lietuvos teisėje.
Ramūno Šilinio, „Kauno kelių“ generalinio direktoriaus, teigimu, visuomenė ir Vilniaus gyventojai turės daugiau naudos sulaukdami galutinio teismo išaiškinimo ir kuriam laikui atidėdami aplinkkelio statybos pradžią, nei tiesdami kelią, preliminariai, dešimtadaliu brangiau nei būtų galima nutiesti šiandienos sąlygomis.
„Vilniaus savivaldybė ir visos atsakingos institucijos mažiausiai dvejus metus vėlavo paskelbti trečiąjį aplinkkelio tiesimo etapo darbų konkursą. Pagal planą, visi trys Vilniaus vakarinio aplinkkelio etapai turėjo būti baigti dar 2014 metais. Teismai konkurso teisėtumo klausimą sprendžia tik tris mėnesius ir šis procesas vyksta tikrai sklandžiai, todėl jį svarbu užbaigti iki galo“, – sakė R.Šilinis.
