Bankas „pasiruošęs įsikišti, kai reikės“, sakė
šaltinis, pridūręs, kad joks kitas sprendimas per posėdį nebuvo priimtas.
Šis sprendimas reiškia, kad bankas toliau teiks Nepaprastosios
likvidumo pagalbos programą (ELA) Graikijai, bet krizinio
finansavimo, kuriuo gali pasinaudoti tos šalies bankai, dydis liks
įšaldytas – maždaug 89 mlrd. eurų.
Būtent ECB sekmadienį priimtas sprendimas nedidinti krizinio
finansavimo Graikijos bankams paskatino Atėnus savaitei uždaryti
bankus ir apriboti grynųjų pinigų išėmimą iš kiekvienos
sąskaitos iki 60 eurų per parą.
Trečiadienį įvykęs banko, kurio būstinė įsikūrusi
Frankfurte, posėdis buvo pirmasis po to, kai Atėnų ir jų
tarptautinių skolintojų derybos žlugo praeitą savaitgalį, o
vyriausybė paskelbė referendumą dėl skolintojų naujausių
pasiūlymų vykdyti reformas mainais į finansinę pagalbą.
Skolų krizė pagilėjo antradienį, kai Graikijos tarptautinė
finansinės pagalbos programa oficialiai baigėsi, o šalis
neįstengė iki galutinio termino atlikti mokėjimo tarptautiniam
valiutos fondui, tapdama pirmąja pasaulyje išsivysčiusia valstybe,
kurioje susiklostė tokia padėtis. Taip pat padidėjo susirūpinimas,
kad Graikija gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos.
ELA programa buvo įkurta kaip pagalbos priemonė mokioms
finansinėms institucijoms, susidūrusioms su trumpalaikiu lėšų
stygiumi, tačiau galiausiai tapo įrankiu palaikyti visos Graikijos
ekonomikos gyvybingumą, Atėnams ir jų kreditoriams ginčijantis
dėl naujos skolinimosi sutarties.
