Graikai jau sukalbamesni? Prašo pagalbos, ruošiasi referendumui

Graikijos vyriausybė trečiadienį patvirtino išsiuntusi „pataisytą“ pasiūlymą tarptautiniams skolintojams, vildamasi užsitikrinti susitarimą, kuris leistų išvengti šalies finansų kracho

Premjero Alexio Tsipro laiške, išsiųstame antradienio vakarą Europos Sąjungai, Europos centriniam bankui (ECB) ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), prašoma „naujo susitarimo, kuris sureguliuotų šalies finansų problemas, naudojant Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kad būtų užtikrintas tvarumas, sutelkiant dėmesį į augimą“, sakė vienas vyriausybės šaltinis.

Vyriausybė nurodė, kad bet koks susitarimas turėtų leisti Graikijai išlaikyti 30 proc. mažesnį pridėtinės vertės mokestį salose ir atidėti 2012 metų pensijų reformą iki 2015 metų sausio.

Šaltiniai Briuselyje sakė, kad esama reikšmingų pakeitimų lyginant su skolintojų vėliausiu pasiūlymu, kurį A.Tsipras atmetė praeitą savaitgalį, sakydamas, kad tos sąlygos yra žeminančios.

Europos indėlis Graikijos finansinio gelbėjimo programoje pasibaigė vidurnaktį iš antradienio į trečiadienį.

Beveik kas antras graikas ketina balsuoti „Ne“ per savaitgalį vyksiantį referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų, tačiau po to, kai buvo nuspręsta įvesti šalyje kapitalo kontrolės priemones, „Taip“ stovyklos gretos pagausėjo, rodo trečiadienį paskelbta apklausa „Prorata“. Apie tai informuoja „EUbusiness“.

Ateinantį sekmadienį, liepos 5 dieną, rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko tarptautinių kreditorių pasiūlymus, pateiktus Graikijai per euro grupės susitikimą birželio 25 dieną.

Apklausa buvo atliekama nuo sekmadienio iki antradienio, iškart po vyriausybės sprendimo įvesti griežtos kapitalo kontrolės priemones ir uždaryti bankus nutrūkus deryboms su tarptautiniais kreditoriais.

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paragino graikus per referendumą balsuoti „Ne“ – naujausius kreditorių pasiūlymus jis pavadino „žeminamais“.

Šiuo metu jau intensyviai rengiamasi sekmadienio referendumui, kuris turėtų nuspręsti šalies finansinį likimą.

Kol dar nebuvo įvestos kapitalo kontrolės priemonės, 57 proc. apklaustųjų teigė ištarsiantys „Ne“ naujausiems kreditorių pasiūlymams, tuo tarpu 30 proc. respondentų planavo ištarti „Taip“, o 5 proc. – nebuvo apsisprendę.

Tačiau po to, kai kapitalo kontrolė buvo paskelbta ir graikai iš bankomatų galėjo išsiimti vos 60 eurų per dieną, „Taip“ stovykla išaugo, baiminantis, kad A. Cipro pozicija dar skaudžiau smogs recesijos nualintai Graikijai, kurią slegia milžiniškos skolos ir aukštas nedarbas.

46 proc. antradienį apklaustų gyventojų teigė ištarsiantys „Ne“, 37 proc. – „Taip“, 17 proc. – vis dar neturėjo galutinės nuomonės, rodo apklausos rezultatai.

Pasiūlymas, kurį Graikija pateikė kreditoriams paskutinę minutę antradienį, neišgelbėjo šalies, ir ji tapo pirmąja išsivysčiusia ekonomika, nesugebėjusia įvykdyti skolinių įsipareigojimų TVF. TVF patvirtino, kad Graikijai nepavyko atlikti mokėjimo iki nurodyto termino, 22.00 val. Grinvičo laiku antradienį (1.00 val. Lietuvos laiku trečiadienį).

Atėnai leido suprasti, kad šalies vyriausybė yra beveik pasirengusi atšaukti referendumą dėl paramos programos sąlygų. Kaip savo kolegoms iš valdančiosios partijos sakė šalies finansų ministras Yanis Varoufakis, jis yra net nusiteikęs paraginti graikus balsuoti „taip“ per sekmadienį vyksiantį referendumą tuo atveju, jeigu Atėnai gautų paskolą.

Kaip rodo viešosios nuomonės apklausa, publikuota trečiadienį, stovykla tų, kurie ketina tarti „ne“, nusveria paramos programos šalininkų dalį.

Bet kartu apklausa parodė, kad atotrūkis tarp dviejų stovyklų sumažėjo iškart po to, kai vyriausybė uždarė bankus ir įvedė kapitalo kontrolės priemones.

Euro grupė rengia telekonferenciją 15.30 val. Grinvičo laiku (18.30 val. Lietuvos laiku).

Tačiau Graikijos partneriai vis smarkiau abejoja, ar verta skubėti su naujos paskolos skyrimu.

„Visos tarpinės priemonės be sąlygų ir be reformų yra nerimtos ir negali būti derybų pagrindu“, – sakė Hansas Michelbachas, įstatymų leidėjas iš Angelos Merkel konservatorių bloko.

Trečiadienį Frankfurte renkasi ECB valdančioji taryba, kuri spręs – padidinti, sumažinti ar palikti galiojantį skubų kreditavimą, kuris iki šiol gelbsti Graikijos bankus, nepaisant ryškaus indėlių nutekėjimo ir šalies skolinių įsipareigojimų neįvykdymo.

Vokietijos centrinis bankas tvirtina, kad ECB neturėtų, kaip anksčiau, toliau skirti lėšų nemokios valstybės bankams.

Trečiadienį Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pareiškė, kad jokio susitarimo tarp skolų smaugiamos Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių pasiekti nepavyks iki sekmadienį vyksiančio referendumo dėl finansinės paramos teikimo sąlygų, praneša „EUbusiness“.

Atėnai nusiuntė kreditoriams naują „pataisytą“ pasiūlymą vildamiesi atitolinti galimą finansinį krachą, tačiau V. Šoiblė sako, kad „iki referendumo nėra jokio pagrindo“ pasirašyti susitarimą. Aršiais komentarais politikas palydėjo taip ir nepratęstą Graikijos paramos programą bei antradienį nesumokėtą įmoką TVF – jis kaltino kairiųjų pažiūrų vyriausybę teikiant graikams klaidingas žinias.

„Klaidingai interpretuodami faktus jie nedaro jokios paslaugos savo žmonėms, – piktinos jis. – Ne kitus reikia kaltinti dėl savo problemų“.

Po kelis mėnesius trukusių erzinančių derybų jis taip pat kaltino premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) vadovaujamą vyriausybę „nepaprastai neteisingais pasisakymais, atitrūkusiais nuo realybės“.

Taip pat V. Šoiblė mano, kad Graikija derybų metu siuntė įvairiai interpretuojamų signalų, todėl pareigūnai turi „praskaidrinti savo poziciją“ prieš atnaujindami derybas su savo kreditoriais. Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikė šiuo metu pateikiamus skirtingus pranešimus, iš kurių nėra aišku, ar Graikija sekmadienį vis dar planuoja rengti referendumą dėl finansinės paramos sąlygų.