Žemėtvarkininkai, pakilę į kovą su matininkais ir geodezininkais, atrodo, neketina sustoti. Tarnyba trokšta įrodyti, kad 2012-aisiais su jais jos pačios sudarytos žemės projektų rangos darbų sutartys yra neteisėtos.
NŽT neseniai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama išsiaiškinti, ar šios sutartys nėra korupcinės. Bet STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nurodžiusi, kad pateiktoje medžiagoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Tuomet NŽT pačią STT apskundė prokuratūrai. Tačiau ji pradėti ikiteisminį tyrimą irgi atsisakė.
Neapsikentę žemėtvarkininkai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad jis pajudintų prokurorus. O kol valstybės institucijos bylinėsis, apie 10 tūkst. žmonių Lietuvoje tebelaukia, kada gi jiems pagaliau bus atkurta žemės nuosavybė.
NŽT 2012 m. paskelbė konkursą matininkų paslaugoms pirkti, kad šie parengtų žemės reformos projektus bei valstybinės žemės sklypų planus.
Pernai gruodį, kai prie NŽT vairo sėdo Daiva Gineikaitė, praeitį pradėta regėti kitomis akimis. Tad projektuotojai šį pavasarį sulaukė smūgio – tai, ką jie dirbo pastaruosius pustrečių metų, tapo kone nusikaltimu.
Mat NŽT, apskaičiavusi, kad už paslaugas matininkams sumokėta per brangiai, paliepė jiems nutraukti darbus, kuriuos jie atlikinėjo pagal sutartis, sudarytas kone prieš 3 metus.
Taip NŽT akimirksniu nutraukė finansavimą ir sustabdė visus projektus. Nesumokėjo netgi už tuos, už kuriuos su tarnyba jau buvo atsiskaitę privatininkai.
Matininkai suskato rengti ieškinių teismui. Suvokusi, kad gali pralaimėti, NŽT leido projektuotojams užbaigti darbus, ir, paskelbusi naują konkursą matininkų paslaugoms pirkti, metėsi ieškoti teisybės.
Pasak D.Gineikaitės, NŽT abejoja tuo, kad 2012-aisiais skelbtas konkursas buvo teisėtas. Mat sulaukus tiekėjų pasiūlymų nebuvo įvertinta, ar jų nurodytos kainos nėra per didelės.
Bendra pasiūlymų suma siekė kone 37 mln. eurų, o jų paslaugoms pirkti valstybės biudžete tebuvo numatyta apie 8,8 mln. eurų. Nepaisant to, sutartys buvo sudarytos. O tie pinigai išseko maždaug prieš metus.
NŽT nepatinka ir tai, kad iš 59 sutarčių net 38 sudarytos su valstybės įmone Valstybės žemės fondu. Jo darbų įkainiai buvo triskart didesni nei kitų rangovų.
Sklypų projektuotojai teigė, jog NŽT mėto pėdas. Pasak įmonės Valstybės žemės fondo vadovo Gintauto Vasiliausko, tarnyba už jau atliktus darbus fondui yra nesumokėjusi 2,1 mln. eurų.
„Mums nemokama nuo sausio. Nors ir buvo paskleista žinia, kad NŽT šiek tiek atleido vadžias ir suteikė galimybę tęsti pradėtus darbus, taip nėra. Leidžiama užbaigti tik tuos projektus, kuriuos rengiant sklypai jau buvo pamatuoti“, – sakė G.Vasiliauskas.
Pareigūnai pasigedo tikslesnių duomenų
Gintaras Plioplys
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras
„Generalinė prokuratūra atmetė NŽT prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes duomenys, kuriuos pateikė NŽT, yra pernelyg nekonkretūs.
Prokuratūra tiria ne bet kokias, bet nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas nepradedamas siekiant nustatyti, ar apskritai kas nors padarė kokią nors nusikalstamą veiką.
Viską, kas sukėlė abejonių žemėtvarkininkams, šiuo metu aiškinasi Viešųjų pirkimų tarnyba. Kol kas nėra gauta jokių tyrimo išvadų, nėra ir duomenų, kad būtų pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas.
Kol viena tarnyba atlieka tyrimą ir turi tam visus įgaliojimus, kitai imtis to paties darbo nėra prasmės.“
