Pasisemti patirties iš kaimynų lenkų žemės ūkio viceministras Saulius Cironka kartu su Seimo kaimo reikalų komitetu vyko į vieną didžiausių bei moderniausių Lenkijos kooperatyvų „Piontnica“ („Piątnica“).
„Lietuvoje pieno sektorius visada buvo stiprus, todėl ir dabar reikia dėl jo kovoti, ieškoti būdų, kad pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai rastų bendrą kalbą, o jų tarpusavio santykiai būtų sąžiningi. Svarbu, kad kooperatyvai ne tik supirkinėtų žaliavą, bet ir gamintų produktus, sukūrę visą grandinę jie bus stipresni ir turės daugiau galimybių išsiderėti sau geresnes sąlygas“, – sakė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
„Piątnica“ pieno kooperatyvas buvo įkurtas 1965 metais, šiandien jis vienija apie 2300 narių ir yra vienas geriausių kooperatyvų Lenkijoje. Kooperatyvo pienovežiai be tarpininkų surenka tiesiogiai pieną iš gamintojų, kurių ūkiai išsidėstę 30-40 km spinduliu.
Ūkininkams mokama apie 38 euro centus (1,57 zl) už vieną litrą pieno, vidutinė pieno supirkimo kaina šalyje siekia apie 29 eurocentus (1,2 zl) už litrą. Kooperatyvas ne tik superka pieną, bet ir gamina pieno produktus.
„Piontnicoje“ gaminama grūdėta varškė su vaisiais ir prieskoniais, tepamieji varškės sūreliai, grietinė, kefyras, varškė, pieno desertai. Apie 98 proc. savo produkcijos įmonė teikia tik savo rinkai, eksportuoja apie 2 – 3 procentus. Didžioji dalis produkcijos yra parduodama tokiuose mažmeninės prekybos milžinuose kaip „Biedronka“, „Lidl“. Šią savaitę parduotuvių lentynas turėtų pasiekti „Piontnicos“ naujovė – ekologiškas pienas.
Kooperatyvas su visais ūkininkais yra sudaręs pieno tiekimo sutartį ir pagal ją yra surenkamas pienas iš ūkininkų. Vidutiniškai vienas ūkininkas tiekia apie 12 tūkst. kilogramų pieno per mėnesį, o iš visų gamintojų superkama apie 26 mln. kilogramų pieno.
Kooperatyvas priklauso visiems jo nariams, o viena pagrindinių jo uždavinių yra užtikrinti aukštą pieno supirkimo kainą. Visiems gamintojams mokama vienoda supirkimo kaina nepriklausomai nuo to, kokį pieno kiekį jis atveža. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jeigu ūkininkas atiduoda pieną, užterštą antibiotikais, jis turi padengti tos dienos nuostolius ir sumokėti kooperatyvui už visą žaliavą, buvusią pienovežyje.
„Labai daug dėmesio skiriame pieno kokybei, mūsų pienas yra aukščiausios klasės. Žaliavą tikriname po kelis kartus per mėnesį, turime rūpintis savo produktais, jeigu to nepadarysime patys – neužsidirbsime. Patys ūkininkai irgi yra suinteresuoti tiekti gerą žaliavą, nes nuo to priklauso ir jų uždarbis“, – susitikime kalbėjo „Piontnicos“ viceprezidentas Stanislavas Sokolinskis (Stanisław Soliński). Jis taip pat pridūrė, kad į kooperatyvą nariai priimami labai retai, paskutinį kartą sutartys buvo pasirašytos prieš 4 metus. Jeigu gamintojai nusprendžia pasitraukti iš kooperatyvo, antrą kartą jie jau nebepriimami.
Kooperatyvo vadovai pažymėjo, kad didžiausias šių dienų skaudulys yra baudos už kvotų viršijimą. Skaičiuojama, kad ūkininkai turės mokėti apie 0,22 euro centus baudos už 1 litrą pieno. „Jūsų ūkininkai yra laimingi, kad kvotų neperžengė“, – kalbėjo kooperatyvo vadovai.
„Daug kalbamės apie pieno sektorių, dažnai savo kolegoms pasakoju apie „Piontnicos“ kooperatyvą, pateikiu kaip pavyzdį. Juk esame kaimynai, tad galime semtis patirties ir mokytis iš Jūsų bei stiprinti savo pieno sektorių“, – sakė Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.
Lenkijos pieno rinkoje dominuoja kooperatyvai. Iš 345 subjektų, superkančių pieną, net 167 kooperatyvai – tai beveik 50 proc. Beveik 100 tūkst. pieno gamintojų tiekia pieną kooperatyvams, t. y. 73,4 proc. visų pieno gamintojų.
Priklausyti kooperatyvui, kaip ir Lietuvoje, gali visi norintieji, nesvarbu, kokio dydžio yra jų ūkis. Anot kooperatyvų atstovų, būdami vieningi, pieno gamintojai yra stipresni, turi daugiau galių, derėdamiesi su perdirbėjais. Būtent kooperatyvai gali paveikti ir išsikovoti sau palankesnes sąlygas, didesnes pieno supirkimo kainas.
Naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projekte numatytos paramos galimybės skatinti kooperaciją, gamintojų organizacijų kūrimąsi ir gamintojų derybinių galių stiprinimą. Pasitelkę šią paramą Lietuvos pieno gamintojai gali burtis į kooperatyvus arba stiprinti jau esamus ir, pasinaudodami kaimynų turima praktika, išsiderėti sau geresnes pozicijas.
