Gelbėja nuo brangaus pastato remonto
Šiemet Antakalnyje bus modernizuota daugiau nei 10 daugiabučių, atnaujinamų savivaldybės paskirtų administratorių iniciatyva. Modernizuotis taip pat skuba ir bendrijų vadovaujami daugiabučiai.
„Sunku pasakyti, kada tiksliai modernizacija Antakalnyje įsibėgėjo. Viskas įvyko palaipsniui – žiūrėk, kai vieni baigia darbus, kituose namuose jie prasideda“, – komentuoja Julius Paulauskas.
Renovacijos padalinio vadovas pastebi, kad dažniausia renovacijos idėja gyventojams kyla tuomet, kai pastato priežiūros išlaidos pasiekia piką: „Kai reikia remontuoti ir stogą, ir balkonus, ir langus keistis, tuomet žmonės nusprendžia, kad reikia į šitą klausimą pasižiūrėti kompleksiškai. Pavyzdžiui, visi supranta, kad lopant seną stogą po kvadratinį metrą, po kiekvienos žiemos jis vėl pateiks nemalonių siurprizų ir vėl reikės remontuoti iš naujo. Didžiajai daliai namų laikas atsinaujinti iš esmės jau atėjo. Bet tai supranta tik dalis gyventojų.“
Pašnekovas pateikia vieną pavyzdį, kaip remonto išlaidos paskatino gyventojus ryžtis modernizacijos darbams: „Antakalnyje labai prastos būklės namą turėjome tik vieną. Patys baisiausi pavyzdžiai vis dar yra Senamiestyje. Bet štai ir Antakalnyje nemažas namas turėjo labai įvairių problemų – ten buvo ir seni vamzdynai, ir kiauras stogas, ir išklypęs lietus nuvedimas. Vanduo bėgdavo nuo stogo į pastatą, tiesiai į rūsį. Kai padarėme termovizines nuotraukas, taip pat išvydome visišką tragediją. Buvo aišku, kad reikia kažką daryti – brangiai ir daug. Tai išgirdę gyventojai paklausė, ar būtų įmanoma modernizuotis. Dabar, po atnaujinimo, tas namas skiriasi nuo savo pirminio pavidalo kaip diena ir naktis.“
Netrūksta ir pasipriešinimo
Nors įprasta galvoti, kad Antakalnyje gyvena gana pasiturintys žmonės, tačiau J. Paulauskas pastebi, jog kaip ir visi, Antakalnio gyventojai skaičiuoja, kiek jiems kainuos modernizacija. Ir kai kada šios investicijos jiems pasirodo per didelės.
„Turėjome porą iš pažiūros nedidelių namų, kuriems siūlėme modernizuotis. Tačiau gyventojai pamatė investicijų plano kainas, ir atsisakė. Bėda ta, jog Antakalnyje nemažai namų, kurie nėra dideli, bet kuriuose butai yra itin erdvus. Pavyzdžiui, 100 ar 110 kvadratinių metrų. Jei paprastai kalbame apie maždaug 8 688 eurų (30 tūkst. litų) investiciją butui, tokiuose namuose ji gali siekti ir 18 535 eurų (64 tūkst. litų). Jeigu bute gyvena tik vienas žmogus, tokia investicija dažnai jį gąsdina, – sako Renovacijos padalinio vadovas. – Aišku, yra ir gyventojų, kurie neišsigando, mat didelės kvadratūros butų savininkai automatiškai moka daugiau už šilumą, todėl investavus šias lėšas į modernizaciją, jos tikrai pasiteisina.“
Šiame rajone, kaip ir kituose, taip pat netrūksta žmonių, besipriešinančių atnaujinimui: „Turėjome tik vieną tikrą nesėkmės istoriją, kai viename name, kur gyvena ir senjorai, ir jaunos šeimos, senjorai modernizacijai vieningai pasipriešino, o jaunos šeimos, aišku, susigriebė už galvos, nes buvo nebeaišku, ką jiems reikės daryti. Tuomet tikrai buvo gaila, kad praleidžiama proga modernizuotis“, – prisimena specialistas.
Pokalbio pabaigoje J.Paulauskas vis dėlto pastebi, jog modernizacijos tempai Antakalnyje greičiausiai tik didės: „Laukiame kada susidarys kritinė masė ir spėjame, kad tai atsitiks tuomet, kai prie daugelio namų iškils pastoliai. Iš patirties žinome, jog kai vienu metu modernizuojasi daug namų, kaimyniniai namai iškart susidomi. Galvoja – „negi būsiu balta varna?“.
