Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas sako, kad su renovacija susiduria vis daugiau gyventojų, apie ją gausu informacijos žiniasklaidos informavimo priemonėse. Žmonės apie daugiabučių modernizavimą sukaupia vis daugiau žinių, todėl nebelieka vietos klaidingoms interpretacijoms.
„Patirtis daro savo. Renovuojamų objektų daug, informacijos apie juos irgi yra pakankamai. Renovacijos procesas, darbų organizavimo procesas nėra kuo nors išskirtinis, ypatingas, visiems namams ir projektams keliami praktiškai identiški reikalavimai. Todėl akivaizdu, kad žmonės laikui bėgant vis daugiau gauna informacijos apie šį procesą, programos įgyvendinimą, tuo pačiu kyla ir mažiau klausimų“, – sako E.Petrauskas.
Sustiprėjo kontrolė
Pasak pašnekovo, anksčiau būdavo daug nuogąstaujančių, kad renovacija nebus efektyvi, neatneš norimo rezultato ir kad atlikus ją nebus pasiekti projekte užsibrėžti energijos taupymo rodikliai.
„Jei įgyvendinamas bazinis energiją taupančių priemonių paketas, tai problemų nekyla, nes investicijų plane numatomi rodikliai lengvai pasiekiami. Laikui bėgant stiprėjo ir darbų kontrolė, o tai taip pat gyventojams padėjo jaustis ramiau. Priėmus programos įgyvendinimo modelį buvo sugriežtinta ir iš esmės peržiūrėta kokybės priežiūros ir kontrolės sistema“, – teigia jis.
Anot E.Petrausko, jei anksčiau už statybos darbų kokybę buvo atsakingas tik statybos techninis prižiūrėtojas, tai vėliau buvo prijungta statybos inspekcija ir agentūra BETA. Į statybos techninį reglamentą yra įtrauktas naujas, specialiai daugiabučių namų atnaujinimui skirtas 8 skyrius. Jame papunkčiui išdėstyta, ką techninis prižiūrėtojas turi tikrinti kontroliuodamas daugiabučių namų atnaujinimą.
„Žmonės yra užsakovai, nes jie didžiąja dalimi moka už renovaciją. Juk pinigus už prekę mokantis žmogus kreipia dėmesį į jos kokybę. Natūralu, kad gyventojams rūpėjo, rūpi ir rūpės atliekamų darbų kokybė, todėl ir kyla įvairių baimių. Galbūt anksčiau žmonės jautė didesnį nepasitikėjimą, tačiau dabar jis gerokai sumažėjęs“, – įsitikinęs pašnekovas.
Baiminasi dėl kokybės
E.Petrausko teigimu, daugiausiai baimių ir su jomis susijusių mitų kyla dėl renovacijos darbų atlikimo kokybės.
„Žmonės bijo, kad po metų ar dviejų kas nors nesugriūtų, neatšoktų. Patirtis rodo, kad nedidelių defektų pasitaiko, tačiau tai natūralu – garantiniu laikotarpiu viskas yra pataisoma. Esminių pažeidimų per pastaruosius kelerius metus nėra buvę“, – sako BETA atstovas.
Jo manymu, renovuotame ar renovuojamame pastate gyvenantys žmonės turėtų jaustis saugūs, nes garantiniu periodu atsiradusius defektus statybininkai įsipareigoję nemokamai pašalinti. Renovacijos matomiems darbams garantija taikoma 5 metams, o paslėptiems darbams – 10 metų.
„Pastaraisiais metais yra įsigaliojęs reikalavimas statybos techniniam prižiūrėtojui apdrausti savo veiklą. Draudimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei 2 metai, taigi jei kažkokie defektai pasirodytų dėl statybos techninio prižiūrėtojo veiklos, tai draudimo bendrovės turėtų tuos nuostolius gyventojams padengti“, – teigia pašnekovas.
Bijo permokėti
Kartais gyventojai baiminasi, kad po daugiabučio atnaujinimo darbų už šildymą ir paskolą už renovaciją teks mokėti daugiau, nei jie už šildymą mokėdavo šalčiausiais žiemos mėnesiais.
„Ši baimė yra natūrali, bet investicijų plano rengėjas privalo nurodyti didžiausias įmokas ir su jomis gyventojai turi galimybę susipažinti investicijos plano rengimo metu. Iki renovacijos visiems šie skaičiai turi būti žinomi, bent jau didžiausia įmoka. Jei konkurso metu pavyksta statybos rangos darbus nusipirkti pigiau, tai atitinkamai ir tos įmokos bus mažesnės, nei nurodyta investicijų plane“, – tvirtina E.Petrauskas.
