Mašina – svarbiau negu būstas?
„Lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria savo būstui. Dažnai pasitaiko, kad žmogus turi gerą, naują, išpuoselėtą mašiną, o gyvena bet kaip, nesutvarkytame bute ir aplinkoje. Langai kiauri, pelėsis, drėgmė, šalta. Nuo tokio „klimato“ visi dažniau serga – ir vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės. Todėl rūpestis mašina, bet nesirūpinimas savo būstu, kuriame praleidžiama daugiausiai laiko, sunkiai paaiškinamas, – akcentuoja mokslininkas. – Lietuvos gyventojų mąstymas dar tik bręsta iki vieno protingo pasaulinio milijonieriaus mentaliteto, kuris yra pasakęs – gyvenime turėk pačią pigiausią mašiną ir patį jaukiausią geriausią būstą.“
Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog nesutvarkyta buitis kainuoja ne tik jo savininkams, bet ir valstybei, turinčiai išlaikyti sveikatos apsaugos sistemą: „Gyvenimo sąlygų pagerinimas leidžia ženkliai sutaupyti tas išlaidas, kurios yra skiriamos sveiktos priežiūros sistemai. Paprastas pavyzdys – britai jau pasiskaičiavo, jog įrengti laiptinėje turėklus vyresnio amžiaus žmonėms daug pigiau, nei vėliau gydyti jų traumas ligoninėse. Turėklų įrengimas tokiu atveju atsipirktų jau per 3 metus. Jau nekalbant apie tai, kad sveiki žmonės – daug laimingesni.“
Bendresnis Jungtinės Karalystės požiūris į modernizaciją galėtų tapti puikiu pavyzdžiu Lietuvai, įsitikinęs pašnekovas: „Ir pas mus į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą turėtų būti žvelgiama ne tik kaip į būdą taupiau naudoti energetinius išteklius, bet ir kaip į galimybę sukurti geresnę aplinką visaverčiam gyvenimui ir spręsti rimtas socialines problemas.“
Šykštus moka du kartus
Pasiteiravus, kokie argumentai galėtų įtikinti modernizuotis tuos daugiabučių gyventojus, kuriuos vis dėlto tenkina tokios gyvenimo sąlygos, kokias jie turi dabar, pašnekovas pastebi, kad anksčiau net vadinami „miegamieji“ rajonai nebuvo tokie niūrūs ir apleisti kaip dabar:
„Kai tuos namus statė, jie buvo šviesesni ir gražesni. Bet savo darbą padarė laikas. Net tuos namus paprasčiausiai perdažius, vaizdas labai pasikeistų. Nekalbant apie pilną modernizaciją. Daugiabučių gyventojams būtina laikytis naujo požiūrio į savo namą ir sakyti – „ne mano butas, o visas mano namas – mano tvirtovė“. Be to, daugeliui žmonių koją pakiša sovietinė liekana – įsitikinimas, jog komunaliniai namų ūkiai, kaip anais laikais, apie viską pagalvos ir viską padarys už pačius gyventojus“, – sako pašnekovas.
Dr.R.Savickas pastebi, kad besiskundžiantys, jog modernizacija per brangi, galėtų pagalvoti ir apie tai, jog modernizavus pastatą, išleis mažiau pinigų vaistams:
„Žmonėms vis dar atrodo, kad jie sutaupo tada, kai išleidžia mažiau pinigų. Bet iš tikrųjų prevencija visada kainuoja daug pigiau. Ši tendencija ypatingai matoma kalbant apie investicijų planus, kuriuos žmones turi pasirinkti modernizuodami savo daugiabutį. Gyventojai prašo, kad viskas būtų kuo pigiau, nepagalvodami, kad šiek tiek papildomų investicijų galėtų ženkliai pagerinti jų buitį, padėtų sutaupyti dar daugiau šilumos, o pati modernizacija būtų ilgalaikiškesnė. Kaip tokias nuostatas pakeisti, sunku pasakyti. Belieka priminti – šykštus moka du kartus.
Taip pat galima prisiminti savo savijautą pereinamaisiais šildymo sezono mėnesiais ir prieš pat „paleidžiant“ šildymą name – daugumoje senos statybos būstų patalpų per drėgna, šalta, nejauku ir su trim antklodėmis laukiama, kada gi prasidės šildymo sezonas. O kai jis prasideda – bijoma didelių mokėjimų už šilumos energiją. Naujos statybos ir apšiltintuose būstuose iki pat šildymo sezono pradžios patalpose šilta ir jauku, o mokėjimai už šilumą ženkliai mažesni.“
