Apie perlus „miegamuosiuose“ rajonuose
„Kai tik pradėjome dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, o tai buvo maždaug prieš 5 metus, daug dėmesio skyrėme tiek „miegamiesiems“ rajonams, tiek senamiesčiui. Buvo atrinkti energetiškai neefektyviausi daugiabučiai, modernizuoti pastatai po truputį atsirado visur. Stengėmės juos „pamėtyti“ po visą miestą, kaip perliukus, kurie atkreiptų greta esančių namų dėmesį.
Kai renovuoji vieną namą – „brangininką“, iškart sukeli susidomėjimą ir tikiesi, kad ateityje prie modernizacijos prisidės greta esantys namai. Pavyzdžiui, senamiestyje tokių pirmųjų namų buvo trys, o dabar visa ši miesto dalis pasikeitė tiesiog akyse – atnaujintų namų ir daugiabučių modernizavimo programos dėka“, – pasakoja pašnekovė.
Šiuo metu imtasi ir labiau nutolusių miesto rajonų: „Pavyzdžiui, jeigu mikrorajone yra 8–10 daugiabučių, stengiamės, jog programoje dalyvautų bent 3–4 namai. Nors negalime pasakyti, kad vyksta kvartalinė modernizacija, tačiau tikimės, kad ateityje tokiu būdu, be išskirtinių sąlygų, vien gyventojų ir programos lėšomis, pavyks atlikti labai nuoseklią rajonų modernizaciją“, – tęsia mintį Edita Vaitkutė – Zinkė.
Skaičiuojama, jog jau modernizuotuose namuose sutaupytos šilumos energijos kiekis siekia nuo 50 proc. iki 64 proc. „Pagal šilumos energijos kainą ir šiaip esame gana geroje pozicijoje. O jeigu dar pridėsime tai, ką sutaupo modernizuoti daugiabučiai, galima drąsiai sakyti, jog Tauragėje gyventi gera ir pigu“, – šypsodamasi prideda „Tauragės butų ūkio“ direktorė.
Per metus surengė 300 susitikimų
Puikūs pasiekimai modernizacijos srityje, kaip pastebi pašnekovė, neatsirado iš niekur: „Startavome 2009 m. pabaigoje, kai tik daugiabučių administratoriams buvo leista dalyvauti modernizacijos programoje. Savo darbą pradėjome nuo viešinimo. Galima sakyti, kad vienerius metus daugiau nieko neveikėme, tik pasakojome gyventojams, kas yra renovacija, kodėl ji reikalinga. Rengėme susitikimus su gyventojais, apskritojo stalo diskusijas, apie modernizaciją informavome ir per vietinę spaudą bei radiją. Iš viso turėjome per 300 renginių, skirtų būsto atnaujinimo temai.“
Kaip atsimena pašnekovė, po truputį toks darbas pradėjo duoti teigiamus rezultatus. Atsirado patys pirmieji, iniciatyviausi gyventojai, siekiantys atnaujinti savo daugiabučius. „To darbo dėka dabar turime dabartinę, labai neblogą situaciją. Susiklostė net aiški tradicija, kaip modernizacija inicijuojama mūsų mieste.
Siekiame, jog gyventojai, norintys atnaujinti savo būstą, prieš nešdami mums prašymą parengti investicijų projektus, apsitartų tarpusavyje. Nes jeigu atkeliauji su modernizacijos pasiūlymu kelių butų prašymu ir susiduri su 75 kitų gyventojų pasipriešinimu, darbas nueina perniek. Todėl dabar iš anksto visiems rekomenduojame – juk bendraujate laiptinėmis, aukštais. Visi turi savo atstovus. Susirinkite kieme, aptarkite tą idėją ir kai turėsite bendrą daugumos gyventojų nuomonę, sėsime prie stalo dėliotis konkrečius planus.“
Ji pastebi, jog tai nereiškia, kad prie administratoriaus durų išsirikiuoja eilės gyventojų, nekantraujančių atnaujinti savo būstą: „Susidomėjusių namų nėra labai daug, tačiau vyksta natūralus procesas ir kartkartėm tokių namų vis atsiranda.“
