Energetinis efektyvumas – naujas namo vertės kriterijus
Visų pirma, atnaujinus būstą, pastato funkcionalumą padidina išaugęs energinis efektyvumas. Energinio efektyvumo sertifikatas, privalomas pradedant renovacijos procesą, yra dokumentas, akivaizdžiai iliustruojantis, kiek pastatas sunaudoja energijos, ir pastatai pagal šildymui sunaudojamos energijos kiekį klasifikuojami nuo 2008-ųjų.
Įvertinus pastato energinį naudingumą jis priskiriamas energinio naudingumo klasei. Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 klases: A++, A+ A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė yra laikoma aukščiausia ir ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą, G klasė – energetiškai neefektyvų pastatą.
Didesnio energetinio efektyvumo siekis
Pastato energinio naudingumo įvertinimas ir sertifikavimas atliekamas apskaičiuojant šilumos nuostolius per pastato sienas, stogus, perdangas, taip pat langus, duris, šiluminius tiltelius. Taip pat suskaičiuojamas energijos suvartojimas elektros energijai, karštam vandeniui, šildymui ir vėdinimui.
Pastaruoju metu smarkiai aukštyn buvo pakelta ne tik naujai projektuojamų statinių, bet ir atnaujinamų daugiabučių energijos sąnaudų kartelė. Nuo 2015-ųjų sausio 1-osios įsigaliojo nauja valstybės paramos atnaujinamiems daugiabučiams teisės aktų nuostata – atsižvelgiant į ją, parama būsto renovacijai skiriama tik statiniams, kurių energijos sąnaudos po renovacijos atitiks C energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.
Didesnės investicijos, didesnė parama, greitesnis atsipirkimas
Pavyzdžiui, sienų šiltinimo medžiagos kaina sudaro vos 10-20 proc. viso renovacijos biudžeto. Tam, kad pastatas pasiektų C klasę, ant sienų jos reikės sukloti ne 10 cm., bet 20 cm. storio šiltinimo sluoksnį.
Tačiau papildoma pinigų suma, investuota į apšiltinamą pastatą, duoda daug naudos. Kuo aukštesnė renovuojamo pastato energinio naudingumo klasė, tuo daugiau investicijų reikia jam renovuoti, tačiau jos ir sugrįžta atitinkamai greičiau, tiek dėl didesnio energinio efektyvumo, tiek dėl suteikiamos paramos renovuojant būstą.
Papildoma nauda
Taigi, pastato funkcionalumas po renovacijos padidėja žvelgiant per padidėjusio energetinio efektyvumo prizmę, vien dėl sumažėjusių sąskaitų už šildymą. Tačiau dėl to, kad aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatas suvartoja mažiau energijos, jo vertė nekilnojamojo turto rinkoje irgi yra aukštesnė.
Vis dėlto, Lietuvoje atsiranda vis daugiau aktyvių gyventojų, suprantančių renovacijos naudą pirmiausia ne tik per sumažėjusias šildymo sąskaitas, daugiabučių modernizacija jiems – investicija į geresnę ateitį. Po renovacijos pagerėja namo išorinė ir vidinė būklė, gyvenimo sąlygos, tai padaro aplinką saugesnę ir jaukesnę.
Su tuo sutinka ir Šiaulių regiono Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Genadijus Mikšys: „Ne visi namai suvartoja daug šilumos ir ne visur projektai yra atsiperkantys iš šilumos suvartojimo sumažėjimo, bet renovacijos procesą reikia vertinti ir kitais aspektais, pavyzdžiui, namo būklės pagerinimo, geresnių gyvenimo sąlygų sudarymo, buto vertės padidėjimo.“
