Kaip atrenkami namai, kuriems renovacija reikalingiausia?

2015 m. birželio 23 d. 09:33
lrytas.lt
2013 m. pradžioje Vyriausybei patvirtinus naująjį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo finansinį modelį, buvo padėti pamatai vystyti masinį daugiabučių namų modernizavimą, kuris apima ne tik pavienių daugiabučių namų apšiltinimą, bet ir gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą, infrastruktūros objektų sutvarkymą, šilumos gamybos ir tiekimo sistemų modernizavimą, visuomeninės paskirties pastatų renovavimą. Pradėjus šio modelio įgyvendinimą, savivaldybės pačios pradėjo neefektyvių namų modernizavimo atranką ir investicijų projektų ruošimą.
Daugiau nuotraukų (1)
Kaip pradėti renovaciją?
Nors būsto renovaciją galima pradėti ir iniciatyvą pareiškus gyventojams, kitas būdas – renovacijos inicijavimas atranką įvykdžius savivaldybės iniciatyva. Šiuo atveju neefektyviausiai energiją naudojančius namus atrenka savivaldybė (kai kuriais atvejais gyventojai pasiūlo neefektyviausiai energiją vartojančius namus) ir visų daugiabučio namo atnaujinimo procesų įgyvendinimu rūpinasi savivaldybės paskirtas administratorius. Patiems savininkams nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų.
Pirmasis etapas – jokios rizikos gyventojams
Kiekviena savivaldybė investicijų planus rengė dviem etapais. Į pirmąjį etapą buvo įtraukti patys neefektyviausi namai, t.y., suvartojantys daugiausia šilumos ir todėl daugiausia mokantys už šildymą. Pirmajame etape dalyvavę namai buvo atrenkami su sąlyga, kad jų šilumos suvartojimas šildymui per metus būtų didesnis nei 150 kWh/m2 metus. Kartu su naujuoju modeliu atsirado galimybė, kad kreditus namo atnaujinimui gali imti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai. Patiems gyventojams imti banko paskolų nereikėjo, o išlaidos už renovaciją susigrąžinamos per mokesčius už šildymą.
Antrasis etapas – papildoma nauda
Tuo tarpu į antrąjį etapą buvo įtraukiami visi iniciatyvą pareiškę namai, kurių savininkams rūpi, kokiame name jie gyvens. Anot Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Šiaulių regiono specialisto Genadijaus Mikštio, Šiauliuose antrajame etape investicijų planai buvo paruošti 30-čiai namų, bet pritarė tik 7 namų gyventojai – pagrindinis pritarusiųjų dalyvauti programoje motyvas buvo bendras namo gyventojų supratimas dėl renovacijos naudos:
„Ne visi namai suvartoja daug šilumos ir ne visur projektai yra atsiperkantys iš šilumos suvartojimo sumažėjimo, bet renovacijos procesą reikia vertinti ir kitais aspektais – namo būklės pagerinimo, geresnių gyvenimo sąlygų sudarymo, buto vertės padidėjimo aspektais.“
Renovacijai palankios sąlygos
Šiuo metu, galima teigti, kad gyventojai vis labiau supranta daugiabučių renovacijos teikiamą naudą ir yra linkę išnaudoti gerą progą sutaupyti atnaujinant būstą ypač palankiomis būsto renovacijos sąlygomis, kurias užtikrina 35 proc. teikiama savivaldybės parama renovacijos projektams.
Nors iš pradžių pagrindinė renovacijos paskata buvo sumažėjusios šilumos kainos, gyventojai vis aktyviau supranta renovacijos teikiamą papildomą naudą – padidėjusią butų vertę, gyvenimo kokybę – ir imasi iniciatyvių ir drąsių projektų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.